TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seime prabilta apie ribojimus žiniasklaidai

2014 11 11 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seime vėl brandinamos prieštaringos idėjos, kaip priversti parlamente akredituotus žurnalistus elgtis pagal politikų nustatytas taisykles. Siūloma žiniasklaidos atstovams įvesti specialų aprangos kodą ir uždrausti laisvai judėti po Seimo rūmus. Nusižengėlius gaudytų būrys prižiūrėtojų.

Lygiai prieš šešerius metus skandalingą žurnalistų veiklos parlamento rūmuose reformą, kurią po poros mėnesių teko atšaukti, buvo sumanęs tuometis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Šįkart ant to paties grėblio mėgina lipti dabartinis Seimo vicepirmininkas “tvarkietis” Kęstas Komskis.

Jis įsitikinęs, jog žiniasklaidos ir Seimo narių bendravimo formą reikėtų reglamentuoti kur kas tiksliau. Žiniasklaidos ekspertai perspėja, kad esant reikalui šalyje apriboti žurnalistų veiklos ribas galima tik įstatymais.

Uždraustų laisvai vaikštinėti

Prieš kelias savaites Seimo kanceliarija pasiūlė parlamento valdybai patikslinti kelias Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų atstovų akreditavimo tvarkos aprašo nuostatas. Jos susijusios su užsienio žurnalistų darbo Seime apskaita ir pačios akreditacijos terminais. Nuomonę dėl kitų galimų tvarkos pakeitimų Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė paragino raštu išdėstyti visus valdybos narius.

Kol kas iniciatyvą parodė tik K. Komskis, pažėręs keletą reformatoriškų minčių. Jo manymu, užtikrinti, kad žurnalistai Seimo rūmuose laikytųsi tvarkos, privalėtų Vadovybės apsaugos departamento (VAD) ir Seimo kanceliarijos Ryšių su visuomene skyriaus darbuotojai. Kadangi parlamente akredituota per 200 žurnalistų, šių padalinių darbuotojams veiklos gerokai padaugėtų.

K. Komskis taip pat siūlo riboti žiniasklaidos atstovams galimybę patekti į kai kurias Seimo rūmų zonas ir erdves. Esą bendrauti su politikais galima posėdžių salėse ir šalia jų, o vaikštinėti po Seimo narių kabinetus nėra jokio reikalo. Į draudžiamas teritorijas žurnalistus lydėtų apsaugininkai. Be to, į oficialius Seimo renginius “tvarkietis” siūlo įleisti tik dalykiškai ir tvarkingai apsirengusius žiniasklaidos atstovus. Kas nustatytų aprangos "padorumo" lygį - VAD, Ryšių su visuomene ar Protokolo skyriai, kol kas nenuspręsta.

“Savo siūlymais tikrai nenoriu prilygti A. Valinskui. Bet mes pasižiūrėjome, kokia tvarka yra prezidentūroje, ministerijose, Europos Parlamente”, - LŽ sakė K. Komskis. Jo žiniomis, akreditacijas Seime turi apie 300 žurnalistų. Neva leidimus gauna kas tik nori. “Tvarkietis” neneigė, kad keisti esamą tvarką paskatino kai kurios šou laidos, persekiojančios bendrauti atsisakančius Seimo narius.

“Pasikeitėme nuomonėmis su kitais valdybos nariais. Visi pritarė, kad tokie dalykai netoleruotini. Negalima leisti Seimo paversti pajuokos objektu, - aiškino K. Komskis ir pridūrė: - Puikiai suprantu, kad kiti kolegos vargu ar drįs teikti savo pataisas, todėl greičiausiai liks galioti dabartinė tvarka.”

Prieštarautų principams

Kaip tvirtino Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius, akreditavimo taisyklės, kad ir kokios jos būtų, - tai galimybė žurnalistams patogiau, operatyviau nei visi kiti gauti informaciją. “Tokia yra akreditavimo filosofija. Jai prieštarauja bet kokie mėginimai apsunkinti žiniasklaidos darbą. Tai būtų žurnalistų teisių ir laisvių ribojimo taisyklės”, - LŽ dėstė D. Radzevičius.

Pagal Konstituciją ir Visuomenės informavimo įstatymą, bet kokie tokių teisių ribojimai Lietuvoje gali būti nustatyti tik įstatymais. "Valdžios institucijos savo statutuose, veiklos nuostatuose deklaruoja besivadovaujančios atvirumo, skaidrumo, viešumo principais. Akreditavimo tvarka turi padėti juos įgyvendinti. Bet kokia taisyklė, siaurinanti žurnalistų teisę rinkti ir skleisti informaciją, paneigia pačią esmę”, - pažymėjo LŽS vadovas.

Jo teigimu, dabartinė akreditacijos Seime tvarka, palyginti su kitomis valdžios įstaigomis, Europoje laikoma pavyzdine. D. Radzevičius neslėpė nuostabos, kad akreditavo tvarkos keitimo planai kuriami nepasitarus su žurnalistų ir leidėjų organizacijomis.

Mėginimų būta daugiau

2008 metų pabaigoje Seimo valdyba pakeitė Viešosios informacijos rengėjų atstovų akreditavimo Seimo kanceliarijoje tvarką. Joje buvo numatyta, kad dirbti Seime kiekvienas viešosios informacijos rengėjas savo nuožiūra gali akredituoti po tris reporterius (korespondentus, redaktorius), operatorius ir fotografus. Seimo narius žurnalistai galėjo kalbinti tik specialiai tam numatytose vietose. Taip pat buvo įteisintas draudimas įsinešti vaizdo ir garso įrašymo techniką į Seimo kavines, restoraną, rūkomuosius ir tualetus. A. Valinskas tuomet aiškino, esą šie draudimai reikalingi tam, kad Seimo nariai galėtų jaustis laisvai ir nesibaiminti būti pričiupti paparacų valgydami kotletą.

2009 metų sausį Seimo valdyba atšaukė žurnalistų nepasitenkinimą sukėlusias naujas žiniasklaidos akreditavimo taisykles. Buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta parengti naujas taisykles. Jos darbe dalyvavo Seimo kanceliarijos, įvairių žurnalistų organizacijų ir VAD atstovai. Taisyklės, galiojančios iki šiol, patvirtintos 2009-ųjų balandį.

Minčių riboti žurnalistų veiklą Seime būta ir prieš dešimtmetį. Tuomečiam parlamento vicepirmininkui Alfredui Pekeliūnui labai nepatiko, kad kameros ir fotoaparatai, nuolat "stebintys" posėdžių salėje parlamentarus, fiksuoja ir neesminius dalykus. Tai esą blaško tautos išrinktuosius ir trukdo dirbti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"