TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seime prisimintas Dievo ir Tėvynės karys

2015 01 30 18:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Šį mėnesį rezistentui, politiniam kaliniui, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariui, monsinjorui Alfonsui Svarinskui būtų suėję 90 metų. 

Šio tauraus lietuvio poveikis atsiskleis kitų piliečių gyvenimuose, Seime vykusiame gimimo metinių minėjimo renginyje sakė istorikas, profesorius Antanas Tyla. Jis priminė, kad monsinjoras sovietmečiu buvo tris kartus teistas (1946 m., 1958 m. ir 1983 m.) bei kalintas, atrodė, kad „gulagas negalėjo egzistuoti, neturėdamas A. Svarinsko“, kuris savo darbais griovė sovietinę imperiją. Jis sukūrė daug „darbo vietų“ šnipams, agentams, sekliams, išdavikams. Svarbu tai, kad rezistentas turėjo tribūną – sakyklą bažnyčioje, jo pamokslus sekliai įrašinėdavo. Visi žinojo, kad okupacinis režimas pažeidžia tikinčiųjų teises, tačiau A. Svarinskas tai pristatydavo kaip žmogaus teisių pažeidimą, išryškindamas nusikalstamą tikrovę ir parodydamas, jog demokratija egzistuoja tik popieriuje. Monsinjoras aktyviai veikė ir atkūrus Nepriklausomybę, dėjo pastangas ir lėšas, kad šalyje būtų įamžintas partizanų atminimas. Ištikimas Lietuvos pilietis, siekęs visų susitelkimo kilniems Lietuvos tikslams, anot A. Tylos, yra pavyzdys politikams, žiniasklaidai, nevyriausybinėms organizacijoms ir visiems čia gyvenantiems.

Monsinjoro bendražygis vyskupas Jonas Kauneckas džiaugėsi, kad Seime minimas A. Svarinsko atminimas, įvertinamas jo gyvenimas, atiduotas Dievui ir tėvynei. Pasak jo, labiausiai reikia žavėtis nepalaužiamu tvirtumu, kuriuo pasižymėjo ši asmenybė, nepasidavusi po tardymų, kankinimų, nelaisvės metų: „Dėl Dievo ir Tėvynės niekas nebaisu“. Šiais laisvės laikais, kaip sakė vyskupas, monsinjorui neretai priekaištaudavo, kad jis per aštriai kalbąs, tačiau jis atsisakydavo švelninti toną. J. Kauneckas prisiminė, kaip sykį sovietmečiu apie 1980-uosius pogrindinė organizacija „Eucharistijos bičiuliai“ meldėsi už kunigus, vyskupus ir A. Svarinskas nušvito džiaugsmu, išgirdęs žodžius, kuriuos sakė jauni žmonės: kad kunigai kalbėtų, kai kiti tyli, tikėtų, kai visi abejoja, duotų, kai visi grobia, atstatytų krūtinę, kai visi bėga…

Kartu su Juozu Zdebskiu, Broniumi Laurinavičiumi krūtinę atstatė ir A. Svarinskas. Kaip galima juo nesižavėti, klausė vyskupas: „Norėčiau visą Lietuvą paraginti atsiliepti į monsinjoro idealus, kai daug kur nebėra atsiliepimo, teisingumo“. Vyskupas pažymėjo, jog svarbu įamžinti A. Svarinsko atminimą, sutvarkant jo butą Vilniuje Odminių gatvėje, kuris svarbus visai Lietuvos nepriklausomybės istorijai. Anksčiau jis priklausė prelatui, žemės ūkio ministrui Mykolui Krupavičiui, jau tarpukariu ten kurta Lietuvos laisvės vizija. Taip pat J. Kauneckas kvietė Lietuvos gyventojus nuvykti į monsinjoro įkurtą Didžiosios Kovos apygardos partizanų parką Kadrėnų kaime, Ukmergės rajone, tuo pačiu aplankyti ir netoliese esantį jo kapą. Vyskupas stebėjosi ir Vyriausybės bei Seimo abejingumu dėl sovietų nužudytų Pirmosios respublikos ministrų atminimo įamžinimo.

Kitas bendražygis, vienas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjų bei platintojų Petras Plumpa sakė, kad monsinjoras kovojęs ne prieš valdžią, o už savo tėvynę, tikėjimą. Prisiminė, kad šį asmenį visada lydėjusi smagi nuotaika, o viso gyvenimo pagrindas buvo geros valios nuostata. Nors turėjo daug knygų, mokėsi, studijavo, niekuomet nepretendavo į intelektualo statusą, svarbiausia jam buvo moralinė laikysena. „Meilės dvasia tėviškei, savo šeimai jam išsiplėtė į visą tautą ir tėvynę. […] Jo tikėjimas ir patriotizmas ėjo lygiagrečiai. Nė vieno, nė kito nežadėjo išsižadėti, todėl nėjo nei į moralinius, nei į politinius kompromisus“, – kalbėjo P. Plumpa. Kai kas kritikuodavo, kad jis buvęs politikuojančiu kunigu, tačiau A. Svarinskas negalėjo nesikišti į tautos gyvenimą, nes suprato ją kaip šeimą. Monsinjoras jautė pareigą dalyvauti politikoje, nes visi žmonės jam buvo brangūs, teigė P. Plumpa.

Parlamentaras Rytas Kupčinskas pristatė fotografijų parodą, kurioje – monsinjoro gyvenimo ir Lietuvos istorijos akimirkos. Nuotraukų ekspozicija surinkta iš Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos centrinio valstybės, Lietuvos ypatingojo archyvų, mons. A. Svarinsko ir signatarės Birutės Valionytės asmeninių archyvų, Genocido aukų muziejaus. Renginio metu, kurį organizavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, koncertavo Kauno Sveikatos mokslų universiteto folkloro ansamblis „Kupolė“.

Mons. A. Svarinskas gimė 1925 metų sausio 21 dieną Kadrėnuose. Sovietinio saugumo pareigūnų dėl pogrindinės veiklos pradėtas persekioti dar studijų Kauno seminarijoje metais, išėjo partizanauti, tapo Šarūno partizanų grupės ryšininku. 1946 metais areštuotas, tris mėnesius tardytas ir žiauriai kankintas, dešimt metų kalėjo Abezės lageryje, ten vyskupo Pranciškaus Ramanausko slapta įšventintas į kunigus. Sugrįžęs į Lietuvą čia dirbo tik porą metų, mat vėl buvo areštuotas ir nuteistas šešerius metus kalėti Mordovijos lageriuose. Atgavęs laisvę grįžo į tėvynę, nuolat buvo sekamas saugumo, tarnavo įvairiose parapijose, bendradarbiavo pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, skatino tikinčiuosius ginti savo pilietines teises ir Bažnyčios laisvę, rengė tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. A. Svarinskas mirė 2014 metų liepos 17 dieną Vilniuje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"