TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seime raginama pradėti tyrimą dėl rezonansą sukėlusių slaptų pažymių

2016 04 21 12:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė iniciatyvai pradėti parlamentinį tyrimą dėl rezonansą sukėlusių slaptų pažymų.

Už tokį nutarimo projektą ketvirtadienį po pateikimo balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo 34, susilaikė 5 Seimo nariai. Už projektą vieningai balsavo socialdemokratai ir „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, taip pat keli Seimo narių mišrios grupės nariai. Prieš buvo konservatoriai ir liberalai, o Darbo partijos frakcija nedalyvavo balsavime.

Nors nemažai „darbiečių“ pasirašė po nutarimo projektu dėl parlamentinio tyrimo, frakcija po to oficialiai patvirtino poziciją projekto neparemti.

„Darbo partija nepritaria šios laikinosios komisijos sudarymui ir mes griežtai pasisakome prieš teisėsaugos įtraukimą į politinius procesus. Deja, yra tokie dalykai, kaip juodieji sąrašai, pažymos įvairios, mes griežtai pasisakom prieš tokius dalykus, bet kartu teigiam, kad prasidėjęs rinkiminis politinis sezonas tikrai ne vita tokiai laikinosios komisijos veiklai“, – sakė frakcijos poziciją pristatęs Mečislovas Zasčiurinskas.

Seimas dar turės balsuoti dėl projekto priėmimo. Svarstymas plenariniame posėdyje suplanuotas gegužės 5 dieną, iki tol laiko išvadą turi pateikti Etikos ir procedūrų komisija.

Į ją kreipėsi opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius, klausdamas, ar tokį projektą inicijavę „tvarkiečiai“ nepatenka į interesų konfliktą, nes ši partija ir kai kurie jos nariai figūruoja ikiteisminiuose tyrimuose.

Daugiau kaip pusė Seimo narių siūlo sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl „manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą“.

Pagal projektą, komisija turėtų aiškintis, iš kurių informacijos šaltinių ir kas paskleidė didelį rezonansą sukėlusias žinias – viceministrų „juodąjį sąrašą“ prieš Vyriausybei atiduodant įgaliojimus po prezidento rinkimų, kelią į švietimo ir mokslo ministro postą Seimo vicepirmininkui „darbiečiui“ Vydui Gedvilui užkirtusią pažymą, duomenis apie generalinio prokuroro skyrimo procesą – esą tam įtaką bandė daryti politikai, vienai Seimo atmestų kandidačių teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlytą „išsipirkti“ postą, taip pat vertinti prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylą dėl paslapties atskleidimo, kuri baigėsi jos išteisinimu.

Prezidentūra iniciatyvą steigti tokią komisiją įvertino kaip „spaudimą teisėsaugai ir žiniasklaidai“.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė po prezidento rinkimų 2014 metais paskelbė iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavusi pažymą apie įtarimus keliančius viceministrus, ji taip pat patvirtino, jog Vyriausybei grąžinus įgaliojimus neskirs ministrų, jei jie neatleis viceministrų iš „juodojo sąrašo“.

Nevieša STT pažyma taip pat tapo kliūtimi ministro pareigas gauti V.Gedvilui. Darbo partija pateikė jo kandidatūrą vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai, bet teikimą gavusi prezidentė pareiškė jo neskirsianti, įvertinusi STT pateiktą informaciją, Premjeras Algirdas Butkevičius tuomet vertino, jog STT pateikta medžiaga neužkerta galimybės skirti V.Gedvilą ministru.

Generalinio prokuroro skyrimo proceso metu pernai susitikime su Seimo valdyba prezidentė užsiminė, jog prieš pat slaptą balsavimą dėl Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūros į generalinius prokurorus Kaišiadoryse esą įvyko susitikimas, kuriame pašaliniai asmenys bandė paveikti būsimą politikų sprendimą. Tačiau kaip šio susitikimo dalyviai minėti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas, šio komiteto narys Vytautas Gapšys ir Kaišiadoryse rinktas Seimo narys Bronius Bradauskas BNS kategoriškai paneigė vykus tokį susitikimą.

Prezidentė valdybos nariams taip pat pranešė turinti informacijos, kad dar vienai kandidatei į generalines prokurores teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlyta postą „ išsipirkti „.

Taip pat komisijai siūloma susipažinti su prezidentės patarėjos D.Ulbinaitės byla ir, „nekeliant jau galutinai teismo išspręsto baudžiamosios atsakomybės klausimo, atlikti savo parlamentinį tyrimą ir pateikti politinį šios istorijos aplinkybių vertinimą“. D. Ulbinaitė buvo kaltinama, kad atskleidė slaptą informaciją naujienų agentūros BNS redaktorei, Aukščiausiasis Teismas kovą ją galutinai išteisino – minimalia persvara, keturiais balsais prieš tris. Trys teisėjai vėliau paskelbė atskirąją nuomonę, kad D.Ulbinaitė išteisinta „niekuo neparemtais samprotavimais“.

Nutarimo projektą dėl tokios komisijos sudarymo įregistravo 75 Seimo nariai, daugiausiai – valdančiųjų socialdemokratų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ atstovai, taip pat keli Seimo narių mišrios grupės atstovai. Vėliau nutarimo projekte minimi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas ir „darbietis“ Vytautas Gapšys, taip pat ir „darbietė“ Dangutė Mikutienė savo parašus atšaukė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"