TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seime skinasi kelią aukų partijoms ribojimas (atnaujinta)

2011 11 29 10:59

Seime skinasi kelią prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos pataisos, kurios visiškai uždraudžia verslo paramą partijoms. Šalies vadovė pasirašytų įstatymą, kuris draustų finansuoti politines partijas ir juridiniams, ir fiziniams asmenims, sako šalies vadovės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.

Už atitinkamas Partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės pataisas antradienį po svarstymo balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 22 parlamentarai. Seimas dar kartą turės balsuoti dėl įstatymo pataisų.

Svarstydamas pataisas Seimas dar griežčiau nei siūlė prezidentė nustatė ribojimus aukotojams - kelių socialdemokratų siūlymu į projektą įrašyta nuostata, kuri aukoti partijoms draustų ir fiziniams asmenims.

Tačiau palikta galimybė fiziniams asmenims aukoti partijoms ir kandidatams per rinkimus, t.y. politinės kampanijos dalyviai galės priimti fizinių asmenų aukas. Prezidentės siūlymu, maksimali leistina fizinio asmens auka sumažinta nuo šiuo metu leistinų 20 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio (VMDU) dydžių iki 10-ties, t.y. maždaug nuo 40 iki 20 tūkst. litų.

Tačiau kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir referendumo iniciatorius savo politinei kampanijai finansuoti galės paaukoti iki 20 VMDU dydžių auką, tik vieno fizinio asmens aukų suma savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams per kalendorinius metus negalės viršyti 10 proc. fizinio asmens už praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų.

Seimas antradienį pataisas dėl partijų aukų svarstė antrą kartą. Praėjusią savaitę svarstydamas prezidentės D.Grybauskaitės inicijuotą projektą Seimas pritarė dviejų parlamentarų siūlymui atsisakyti ir fizinių asmenų aukų partijoms. Kadangi tokia pataisa iš esmės pakeitė projektą, jis Seimo statuto tvarka grįžo tvarkymui į Audito komitetą, ir svarstymo procedūra antradienį Seime vyko iš naujo.

Nori pakankamai eterio laiko

Svarstant projektą pasisakę Seimo nariai tvirtino pritariantys verslo paramos partijoms draudimui, tačiau kritikavo projektą, jog neaišku, koks bus tolesnis partijų finansavimas atsisakius aukų.

"Šiandien neturiu abejonių, kad tikrai reikia uždrausti juridiniams asmenims finansuoti partijas, bet man niekas neatsako, kaip bus tas valstybinis finansavimas, jis jau bus aiškiai padidintas, tai pasakė ir įsipareigojo premjeras, kaip ir kokiomis proporcijomis jis bus skirstomas. Šioje vietoje išvis nėra jokio aiškumo. Negerai yra tuos klausimus spręsti tada, kai jau yra priimti įstatymai, nes tada, žinote, susitarus stipresniems, visada galima savo politinės konkurencijos klausimus spręsti mažiukų sąskaita, bet tai tikrai nėra demokratiškas kelias", - sakė Seimo narių mišriai grupei priklausantis Žilvinas Šilgalis.

Opozicijos lyderis "tvarkietis" Valentinas Mazuronis pabrėžė, jog svarstomas įstatymas nenumato, kaip, atsisakius aukų ir palikus tik biudžetinį finansavimą, paramą gautų naujai besikuriančios partijos, taip pat nuogąstavo, kad biudžetinio finansavimo skirstymą palikus valstybės rankose esą tai gali tapti įrankiu šantažuoti opozicijai.

"Naujiems politiniams judėjimams toks finansavimas iš esmės kerta per šaknis. Tai ar mes norime eiti tokiu keliu? Europoje yra vienintelė valstybė, kurioje finansavimą sprendžia valdžioje sėdintys, tai yra Baltarusija. Ir jeigu mes manome, kad pagal tą sistemą, kada nėra aiškiai apspręstas finansavimas, kad valstybė finansuos politines jėgas, tai ne valstybė, o tuo metu esantys valdžioje. Ir tuo metu esantys valdžioje, jei gerai elgsis opozicija, balsuos už biudžetą, gal geros valios dėka kažkas kažką pridės. Blogai elgsis, gal kažką kažkur nuims", - sakė V.Mazuronis.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė tvirtino, jog atsisakius aukų būtina užtikrinti biudžetinį finansavimą, taip pat siūlė ieškoti kitų būdų, kaip visiems kandidatams užtikrinti eterį, kuriam ir išleidžiama didžioji dalis rinkimams skirtų pinigų.

"Tikrai nesu už tai, kad juridinės partijos finansuotų politines partijas. Ir tai tikrai yra labai žeminantis dalykas rinkti tas lėšas. Juo labiau kad mes jas paimame iš vieno verslo ir nunešame kitam, tiems patiems žiniasklaidininkams. (...) Visiems politinės kompanijos dalyviams turi būti suteiktos lygios teisės išeiti į žiniasklaidą, dalyvauti tiesioginiuose debatuose, tai jau reglamentuoja kitas įstatymas, bet šitą reikia padaryti. Mes neturime varžytis pinigais, didesniu išėjimu į žiniasklaidą, o turime varžytis idėjomis ir savo nuveiktais darbais", - sakė B.Vėsaitė.

"Gerbiamasis premjere, aš manau, kad politinės partijos yra ne ką mažiau svarbios už bažnyčias Lietuvoje, suraskite jėgų joms taip pat paaukoti iš biudžeto ir tikrai mes tada turėsime skaidrią politinę kampaniją", - pridūrė socialdemokratė.

Tektų didinti finansavimą iš biudžeto

Prezidentė verslo paramą partijoms uždraudžiančias pataisas teikė argumentuodama, kad taip bus mažinama politinė korupcija ir užtikrinamas partinės veiklos skaidrumas.

Pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad auka negalėtų viršyti 10 proc. aukotojo deklaruotų metinių pajamų, tačiau aukojantiesiems mažas sumas (iki 0,02 VMDU) ketinama leisti aukoti supaprastinta tvarka, t.y. iš jų nereikalauti pajamų deklaravimo. Prezidentės pataisos taip pat braukia prievolę iš biudžeto partijoms kompensuoti dalį patirtų rinkimų išlaidų.

Projektą svarstęs pagrindiniu paskirtas Audito komitetas į įstatymo projektą grupės Seimo narių siūlymu dar įrašė nuostatą, jog partijoms gyventojai galėtų papildomai pervesti 1 proc. savo sumokamo gyventojų pajamų mokesčio.

Taip pat komitetas į projektą įrašė nuostatą, kad į politinės kampanijos sąskaitą negali būti nukreiptas jokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

Premjeras Andrius Kubilius patvirtino, kad uždraudus juridinių asmenų aukas teks didinti partijų finansavimą iš biudžeto. Jo teigimu, partijoms finansuoti iš biudžeto prireiks iki 15 mln. litų. Tuo metu partijoms kitų metų biudžete, kaip ir šiemet, numatyta beveik 5,5 mln. litų.

Valstybės dotaciją gauna partijos, per pastaruosius rinkimus surinkusios ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų, ir nepadariusios šiurkščių finansų tvarkymo pažeidimų.

D.Grybauskaitė pasirašytų

Patarėjos S.Cirtautienės teigimu, draudimui politikams gauti pinigus ir iš fizinių asmenų prezidentė neprieštarauja.

"Kadangi buvo priimtas sprendimas uždrausti tik politines partijas remti fiziniams asmenims, jei bus šiandien galutinai dėl to apsispręsta, iš esmės didesnių prieštaravimų ir blogybių prezidentė tame tikrai nemato, ir jeigu vistik bus priimtas atsisakyti finansavimo tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų politinėms partijoms, prezidentė pasiryžusi pasirašyti tokį įstatymą", - interviu Žinių radijui antradienį sakė patarėja.

S.Cirtautienė atkreipė dėmesį, kad turi būti palikta galimybė fiziniams asmenims remti savarankiškus politinės kampanijos dalyvius.

"Be fizinių asmenų lėšų ir be savo nuosavų lėšų jie iš esmės neturėtų galimybės kitaip save paremti ir tokiu būdu, uždraudus fizinių asmenų paramą jiems, išeitų, kad jie net iš savo asmeninių lėšų negalėtų skirti pinigų rinkiminei kampanijai. Tokiu būdu jų situacija pasidarytų absoliučiai nelygiavertė su politinių partijų keliamais kandidatais. Dėl to galėtų visu aštrumu iškilti ir konstitucingumo klausimas", - kalbėjo ji.

Patarėjos teigimu, pastarosios savaitės yra kritinės Seimui apsispręsti dėl partijų finansavimo apribojimo, mat siekiant, kad partijos kitais metais galėtų naudotis nauja tvarka, būtina atitinkamus įstatymus priimti iki valstybės biudžeto priėmimo.

"Būtent šios savaitės yra kritinės, kurios parodys, ar Seimas iš tiesų yra rimtai nusiteikęs eiti politinės sistemos skaidrumo link. (...) Tikimės, kad galų gale principiniai sprendimai bus padaryti, jie bus padaryti racionalūs ir subalansuoti", - kalbėjo ji.

Prezidentūros inicijuotu projektu buvo siūloma uždrausti juridiniams asmenims aukoti partijoms, o maksimalias leistinas fizinių asmenų aukas sumažinti perpus nuo maždaug 40 tūkst. iki 20 tūkst. litų per metus.

Pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad auka negalėtų viršyti 10 proc. aukotojo deklaruotų metinių pajamų, tačiau aukojantiesiems mažas sumas (iki 0,02 VMDU) ketina leisti aukoti supaprastinta tvarka, t.y. iš jų nereikalauti pajamų deklaravimo. Prezidentės pataisos taip pat braukia prievolę iš biudžeto partijoms kompensuoti dalį patirtų rinkimų išlaidų.

Prezidentė taip pat yra sakiusi, kad uždraudus įmonių paramą būtų galima didinti partijų finansavimą iš valstybės biudžeto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"