TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seime vėl kyla populizmo banga

2015 05 21 6:00
S. Brundza. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Artėjantys Seimo rinkimai tradiciškai reanimuoja populistinius įstatymų projektus. "Tvarkiečiams" siūlant revizuoti esamą parlamento rinkimų tvarką ekspertai įspėja, kad tokia pertvarka sukeltų politinį chaosą.

Mažinti Seimo narių skaičių ir rinkti juos tik vienmandatėse apygardose - tradicinės iniciatyvos, kurias kai kurių partijų atstovai dažniausiai traukia iš stalčių artėjant parlamento rinkimams. Grupės "tvarkiečių" su Stasiu Brundza priešakyje siūlomas projektas išsiskiria tuo, kad įgyvendinti pertvarką būtų galima net nekeičiant Konstitucijos.

Didžiausių parlamentinių partijų atstovai įsitikinę, jog tokie siūlymai griauna subalansuotą rinkimų sistemą.

Trūksta atsakingumo

S. Brundzos nuomone, Seimo rinkimų įstatymo nuostatos neatitinka Konstitucijos. Ji skelbia, kad Seimo nariai renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu, o įstatymas suteikia rinkėjams teisę Seimo narius rinkti be tarpininkų.

Tačiau, kaip pabrėžė “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos atstovas, pagal šias nuostatas vienmandatėse apygardose renkamas tik 71 parlamentaras. Daugiamandatėje apygardoje balsuojant už partijų kandidatus, įtrauktus į sąrašus, pasak S. Brundzos, atsiranda tarpininkas - partija. “Tokiu būdu iš rinkėjų atimama jų konstitucinė teisė dalyvauti valdant šalį per demokratiškai išrinktus tautos atstovus”, - įsitikinęs politikas.

S. Brundza siūlo nustatyti, kad Seimo nariai ketveriems metams būtų renkami 71 vienmandatėje apygardoje. “Jokių struktūrinių pakeitimų daryti nereikėtų”, - LŽ aiškino jis. 70-yje apygardų būtų išrenkama po du parlamentarus (į Seimą patektų gavę daugiausia balsų), vienoje, turinčioje mažiausiai rinkėjų, - vienas. “Mano galva, užtektų ir 71 Seimo nario. Tiesiogiai išrinkti parlamentarai elgiasi atsakingiau. Kita vertus, už juos balsuojantys rinkėjai taip pat yra atsakingesni”, - teigė S. Brundza.

Panašų pertvarkos variantą praėjusios kadencijos Seime buvo pateikęs ir Petras Gražulis, dabartinis “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos seniūnas. Tuomet jo iniciatyvą, kurią būtų reikėję palaiminti referendumu, parlamentarai atmetė.

Jei gali nekeisti, nekeisk

Valdančiosios Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė mano, jog dabartinė mišri Seimo rinkimų sistema gana gerai subalansuota ir jos keisti nėra jokio reikalo. “Jei kaip visa Europa pripažįstame, kad demokratijos garantas yra daugiapartinė sistema, pereidami tik prie vienmandačių rinkimų apygardų efektyvumo nepasieksime”, - LŽ sakė ji.

Parlamentarė nesutiko, kad į Seimą tiesiogiai išrinkti politikai atsakingesni. Anot I. Šiaulienės, kolegos, teikdami įvairius populistinius projektus, mėgina pasireklamuoti.

Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma taip pat įsitikinęs, kad nėra jokių objektyvių priežasčių keisti rinkimų sistemą. “Nuolat girdime populistinių teiginių, jog vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai neva geresni. Taip tikrai nėra. Pats buvau renkamas ir vienmandatėje apygardoje, ir pagal sąrašą. Ar kas nors dėl to keitėsi, tapau vertingesnis?" - retoriškai klausė jis.

J. Razmos nuomone, dabartinė mišri Seimo rinkimų sistema subalansuota - nenuvertina partijų, bet kartu sudaro galimybę žmonėms turėti savo atstovus, išrinktus vienmandatėse apygardose. “Nieko tobulesnio tikrai nesugalvosime. Kaip tradicinis konservatorius sakau: jei gali nekeisti, ir nekeisk”, - LŽ tvirtino jis. J. Razma nesutiko, kad daugiamandatėje apygardoje renkamų parlamentarų negalima laikyti renkamais tiesiogiai. “Yra kandidatų reitingavimas. Žmogus gali rinktis iš viso pateikto sąrašo”, - priminė politikas.

Gera sistema

Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, nėra jokios būtinybės keisti parlamento rinkimų sistemos. “Prie jos pripratę ir rinkėjai, ir politinės partijos. Ši sistema gana teisingai rinkėjų balsus paverčia partijų mandatais. Tai svarbiausias bet kurios sistemos tikslas”, - LŽ aiškino jis. Politologas pažymėjo, kad keisti nusistovėjusią tvarką dažniausiai siūlo naujos partijos arba politikos naujokai. “Kai trūksta patirties ir išmanymo, tada imamasi “didžiųjų” pertvarkos projektų”, - pareiškė A. Krupavičius. Jis neabejojo, kad S. Brundzos siūlymai liks neįgyvendinti, nes sukeltų politinį chaosą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"