Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seime vėl žadinama KGB šmėkla

 
2017 07 27 10:00
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su Lietuvos SSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Seime pakvipo liustracija. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis siūlo nuo 2018 metų sausio viešai skelbti visų su sovietinėmis slaptosiomis tarnybomis bendradarbiavusių asmenų – ir prisipažinusių, ir šį faktą nuslėpusių – pavardes.

LLRA-KŠS atstovas Z. Jedinskis įregistravo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisą. Ja siūloma jau po pusmečio viešai paskelbti visų asmenų, turėjusių ryšių su KGB, pavardes. Parlamentaro įsitikinimu, į dienos šviesą turi būti ištraukti ir prisipažinusieji dėl bendradarbiavimo, ir to nepadariusieji, „kad visiems laikams būtų galima užversti gėdingą KGB knygą ir kad šia tema daugiau nebūtų manipuliuojama bei spekuliuojama“.

2015 metų birželį Seimas nusprendė, jog duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus saugomi dar 75 metus. Tuomet už tokią įstatymo pataisą balsavo 80 parlamentarų, prieš – 12, susilaikė 17 Seimo narių. Tarp nepritariančiųjų buvo visa tuometė LLRA frakcija.

Zbignevas Jedinskis: „Dalis žmonių gali būti šantažuojami ir išnaudojami tų, kurie turėjo priėjimą prie informacijos archyvų.“

Apsaugotų nuo šantažo

Anot Z. Jedinskio, dabar žmonės dažnai girdi kalbų apie politikų, visuomenės veikėjų buvusį galimą bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau nei pagrindimo, nei to įrodančių faktų niekas nepateikia. „Esant tokiai situacijai galima pakenkti asmens reputacijai, skleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios neįmanoma patikrinti. Visuomenė turi žinoti, ką Lietuvoje veikė KGB, kas bendradarbiavo su šia organizacija“, – tvirtino parlamentaras.

Todėl, jo manymu, būtina paviešinti visus svarbiausius su šia veikla susijusius dokumentus, atskleidžiančius, kaip „ta veikla buvo įsiskverbusi ir skverbėsi į įvairias žmogaus gyvenimo sritis“. „Akivaizdu, kad laiku neišspręstas liustracijos klausimas valstybei ir jos piliečiams iki šiol kelia problemų. Dalis žmonių, einančių aukštas pareigas valstybės valdymo struktūrose ir teismų sistemoje, gali būti šantažuojami ir išnaudojami tų, kurie turėjo priėjimą prie informacijos archyvų“, – nuogąstavo Z. Jedinskis.

Naudinga Rusijai

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkės Rasos Juknevičienės teigimu, tokios iniciatyvos naudingos tiems, „kurie išvežė archyvus į Ivanovą, – tam pačiam Rusijos KGB ir Kremliui“. „Jie labai norėtų žinoti, kas, reiškę lojalumą nepriklausomai valstybei, tuomet prisipažino bendradarbiavę su KGB. Kartu tai būtų puiki proga atkeršyti tiems asmenims“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentarė.

Konservatorė prisipažino nesistebinti, kad tokį projektą įregistravo, anot jos, prorusiškomis pažiūromis garsėjantis Seimo narys. „Kas galėtų paneigti, jog žmogus ne pats tai sugalvojo?“ – klausė R. Juknevičienė.

Zbignevas Jedinskis: "Dalis žmonių gali būti šantažuojami ir išnaudojami tų, kurie turėjo priėjimą prie informacijos archyvų.” Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Spręsti, ką daryti su asmenų, kurie prisipažino buvę sovietų specialiosios tarnybos KGB bendradarbiai, duomenimis, politikams teko 2015-aisiais. Tuomet suėjo terminas, kai pagal įstatymą jie galėjo būti viešinami. Projektą inicijavusi Vyriausybė siūlė prisipažinusiuosius įslaptinti visam laikui, bet šią nuostatą pakeitė Seimo NSGK. Komitetas atkreipė dėmesį, kad informacija, atsižvelgiant į kitų NATO valstybių praktiką, negali būti neprieinama neribotą laiką, o ilgiausias įstatyme nustatytas įslaptinimo terminas – 75 metai. Bet jis, kaip pažymėjo NSGK, pagal galiojančius teisės aktus gali būti pratęstas. Pataisų šalininkai pabrėžė, kad prisipažinusiesiems slaptumą yra garantavusi valstybė, o paskelbti jų pavardes būtų naudinga Rusijos slaptosioms tarnyboms.

Nėra archyvų

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su Lietuvos SSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Turimais duomenimis, iki 1990-ųjų balandžio 11 dienos buvo sunaikintos 36 237 agentų asmens ir darbo bylos, iš krašto teritorijos išvežtos 8539 tokios bylos. Išlikusios operatyvinės įskaitos bylos sudaro tik 0,62 proc. viso KGB archyvo. Be to, jose esama labai daug defektų (išplėšti lapai, išpjaustytos agentų pavardės).

Istorikų nuomone, 1987–1989 metais Lietuvoje slapta bendradarbiauti su KGB galėjo apie 5 tūkst. žmonių. 2000-aisiais, kai buvo nustatytas savanoriško prisipažinimo apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis terminas, tai padarė 1589 asmenys. Liustracijos komisija per savo veiklą yra išnagrinėjusi daugiau kaip pusę tūkstančio bylų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nuo 2011 metų gegužės skelbia Lietuvos ypatingajame archyve saugomus dokumentus, liudijančius apie sovietinės represinės struktūros KGB veiklą Lietuvoje. Nuo 2012 metų rudens svetainėje www.kgbveikla.lt viešinamas KGB agentų sąrašas. Jau paskelbta daugiau kaip tūkstantis pavardžių. Baigti viešinti sąrašą planuojama šiemet. 1987-aisiais KGB parengtame dokumente iš viso, kaip teigiama, yra 1669 pavardės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"