TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seime Vytautui teks palaukti Jogailos

2013 03 19 5:17
Antra vitražo "Žalgirio mūšis" dalis Seimą galėtų pasiekti ne anksčiau kaip po poros metų. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Praėjus beveik dvejiems metams, kai tautos atstovybę papuošė pirmas Žalgirio mūšio scenas vaizduojantis vitražas, parlamento kanceliarija paskelbė konkursą antram meno kūriniui įsigyti. Metus šio užsakymo kantriai laukęs garsus vitražo meistras Kazys Morkūnas teigia, jog dabar teks pakentėti Seimui.

Neseniai 88-erių sulaukęs menininkas šiandien turi kitą įdomų užsakymą, kuriam įgyvendinti prireiks metų. K.Morkūnas prognozavo, kad antra "Žalgirio mūšio" dalis galėtų pasiekti Seimą ne anksčiau kaip po poros metų. Pagal pirminį planą tai turėjo įvykti jau pernai. Pagrindinė 25 kvadratinių metrų pirmo vitražo figūra - Vytautas Didysis, antrame kūrinyje garbingiausia vieta turėtų būti skirta Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Jogailai.

Biudžetui nekainuos

Seimo kancleris Jonas Milerius pasakojo, kad paskelbti konkursą meno kūriniui įsigyti buvo vėluojama dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, per tą laiką pasikeitė įstatymai, todėl teisininkai ilgai užtruko aiškindamiesi, kaip tokį pirkimą tinkamai įforminti teisiškai. Be to, prieš skelbiant konkursą stengtasi sukaupti šiek tiek lėšų. "Biudžetui vitražas nieko nekainuos. Viską apmokėsime iš Seimo kanceliarijos uždirbtų pinigų", - tikino J.Milerius. Pasak jo, pirmas vitražas atsiėjo apie 100 tūkst. litų, ne mažiau turėtų kainuoti ir antras.

J.Milerius sutiko, kad "meno kūrinio paslaugų pirkimas" gal ir nėra visiškai logiškas dalykas, tačiau to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymas. Paklaustas, ką darys, jei konkursą laimės kuris nors kitas menininkas, o ne K.Morkūnas, kancleris tokios situacijos neatmetė.

"Bijau, kad kas nors panašaus gali įvykti. Nors mūsų įsigytas darbas unikalus, sunku patikėti, jog galėtų atsirasti kitas toks siūlymas", - sakė jis. Kanclerio žodžiais, būtų idealu, jei antrą diptiko dalį pavyktų sumontuoti iki kitų metų liepos, kai minima Žalgirio mūšio sukaktis. "Bet turėdamas galvoje profesoriaus amžių ir didelį užimtumą, prognozuoti tikrai nenoriu", - pridūrė jis.

Turi kitą užsakymą

LŽ vakar kalbintas K.Morkūnas neslėpė nuoskaudos dėl Seimo kanceliarijos elgesio. "Metus mane "džiovino", vis žadėjo, kad tuoj tuoj pasirašys sutartį. Visi mano darbai buvo sustoję. Bet dabar jau Seimo užsakymą atidėsiu ateičiai", - kalbėjo profesorius. Jis pasakojo, kad antros "Žalgirio mūšio" dalies parengiamieji darbai baigti seniai, natūralaus dydžio piešiniai suguldyti dirbtuvėje. "Seime sumontuoti antrą vitražą užtruktų daugiau kaip pusę metų. Tačiau iki kitų metų liepos tikrai nespėsiu, nes pradėjau kitą labai įdomų darbą - 10 metrų aukščio erdvinį kabantį vitražą", - LŽ aiškino K.Morkūnas.

Menininkas prisiminė, kad idėja vitražuose įamžinti Žalgirio mūšį kilo beveik prieš tris dešimtmečius, kai dar buvo statomas parlamento pastatas. Tačiau jos teko atsisakyti, nes tuometė vadovybė pareikalavo greta įamžinti sovietų simbolius. Anot profesoriaus, padedant rūmų architektams Algimantui ir Vytautui Nasvyčiams pavyko priimti kitą siūlymą. "Pagalvojome, negi šlovinsime tą sovietinę istoriją. Mums pasisekė įtikinti, kad reikia ko nors linksmesnio, susijusio su jaunimu, pavasariu, šokiu", - sakė K.Morkūnas. Taip atsisakius Žalgirio mūšio Seimo pirmuosiuose rūmuose, šalia laiptų, vedančių į istorinę Kovo 11-osios salę, atsirado vitražas "Šventė".

Sprendimą dėl Žalgirio mūšio įamžinimo parlamento rūmuose Seimo valdyba priėmė 2010-aisiais.

Nevykusi vieta

Žinomam vitražo meistrui labiausiai apmaudu, kad jis negalėjo įgyvendinti savo svajonės ten, kur norėjo. Profesorius teigė, jog visi su Žalgirio mūšiu susijęs projektai buvo pritaikyti Seimo pirmiesiems rūmams. Tačiau užprotestavus Kultūros paveldo komisijai minčių papuošti istorinio kultūros paveldo objekto statusą turintį statinį teko atsisakyti. Taip ir liko neįgyvendinta dailininko idėja vitražuose pavaizduoti Lietuvos nepriklausomybės kovas ir rezistenciją. "Labai apmaudu. Neleido sovietmečiu, neleidžia ir dabar. Absurdiška, kai autorius negali prisiliesti prie savo darbo", - piktinosi K.Morkūnas.

Profesoriaus nuomone, antrieji Seimo rūmai, kuriuose "įkurdintas" jo "Žalgirio mūšis", nėra itin vykusi vieta. "Jei nebūčiau paėmęs avanso, būčiau nedirbęs. Ten netinkama vieta - ne taip šviesa krinta, atstumai ne tie", - vardijo jis. Anot menininko, keičiant vietą teko dirbti labai sparčiai, ieškoti naujų sprendimų. "Per keturis mėnesius turėjau parengti brėžinius, piešinius ir jau dirbti su medžiaga. Tai nenatūralu", - kalbėjo profesorius. Atlikti techninius darbus jam padeda padėjėjas Vaižgantas Černiauskas.

"Dabar esu "ant bangos", - vakar juokavo išskirtiniu stiliumi pasižymintis vitražo meistras. Prieš porą savaičių už Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčiai sukurtus 18 vitražų jam buvo įteikta Vyriausybės meno ir kultūros premija. "Mano amžiaus žmonės apdovanojimus gauna už viso gyvenimo darbus, o aš - už patį naujausią", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"