TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo aktyvistai ir žiūrovai

2015 12 27 6:00

Jau trejus metus dirbantys šio Seimo nariai labai skirtingai žiūri į įstatymų leidybos, vienos pagrindinių jų prievolių, procesą. Kai kurie parlamentarai per kadenciją jau įregistravo kelis šimtus įstatymų projektų, kiti pateikė vos po kelis pasiūlymus. 

Politologas Algis Krupavičius įsitikinęs, kad visų matuoti pagal vieną kurpalių negalima: tarp Seimo narių, kaip ir visame politiniame elite, gali būti ir aktyvistai, ir pasyvesni „žiūrovai“.

Nuo 2012-ųjų lapkričio 16 dienos, kai šios kadencijos parlamentarai susirinko į pirmąjį posėdį, iki dabar daugiausia teisės aktų projektų – net 208 – įregistravo Darbo partijos frakcijos narys, buvęs Seimo pirmasis vicepirmininkas Vytautas Gapšys. Dideliu aktyvumu net keliuose Seimuose pasižymėjęs dabartinis partijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis nuo lyderio atsiliko vos ne dvigubai: jo „sąskaitoje“ – 148 įregistruoti projektai, tiesa, kolegos parlamentarai į gyvenimą paleido vos 28 iš jų.

Mažiausiai teisės aktų projektų šios kadencijos Seime įregistravo premjeru paskirtas socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Jis pateikė vos du siūlymus, nė vienas iš jų priimtas nebuvo.

„Tai visiškai natūralu: A. Butkevičius turi kitą – premjero – darbotvarkę. Jis negali aktyviai užsiimti atskirų projektų rengimu, nes privalo vertinti procesų visumą. Kitas dalykas, politikų įregistruotus projektus reikėtų vertinti ne tik pagal skaičių, bet ir pagal jų apimtis. Vieni gali pateikti daugybę smulkių siūlymų, neretai net ir populistinių, o kitas gal rengia plačios apimties projektus, reikalaujančius daug darbo ir laiko“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius.

Projektų likimai skirtingi

V. Gapšys pirmauja ne tik pagal įregistruotų teisės aktų skaičių. Jis yra tarp lyderių ir pagal pagal priimtus projektus. Iš 208 jo siūlymų net 107, tai yra, 51,4 procento, jau yra įgyvendinami. Šia prasme parlamentarą lenkia tik jo partijos kolegė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Nors ši politikė pateikė mažiau – 138 projektus, bet net 78 procentams jų, tai yra 108-iems siūlymams, Seimas pritarė.

„Esu valdančiosios koalicijos dalis, todėl būtų liūdna, jei nebūtų priimami mūsų pačių teikiami projektai. Iš kitos pusės, dirbtinai gerinti įregistruojamų projektų statistikos nesistengiu, tačiau bandau būti aktyvus, o projektus registruoju gerai apgalvojęs, padiskutavęs su ministerijomis, pasitaręs su frakcijos kolegomis, daugmaž įsivaizduodamas kiekvieno pasiūlymo galimybę būti priimtam, juo labiau, kad esu teisininkas. todėl gal man kartais yra ir lengviau susiorientuoti, kas bus priimta“, – aiškino V. Gapšys.

Tuo metu P. Gražulis tikino, kad pasiekti, jog pateikti siūlymai sulauktų parlamentarų pritarimo, yra sudėtinga. „Bandau stumtis tuo keliu, bet priima tikrai nedaug mano siūlymų“, – aiškino jis.

P. Gražulis nenorėjo sutikti su vertinimais, kad jo projektai įstringa, nes daugelis jų kitiems politikams atrodo padiktuoti populistinių paskatų. „Mano projektai tikrai nėra populistiniai, jie gana kokybiški, kyla iš visuomenės lūkesčių. Esu išrinktas vienmandatėje apygardoje, dažnai susitinku su gyventojais, kurie kelia problemas, išklausau jų, ir registruoju projektus“, – kalbėjo politikas.

Trečiasis daugiausiai teisės aktų įregistravęs parlamentaras – dabartinis Darbo partijos seniūnas Kęstutis Daukšys. Jo „sąskaitoje“ – 147 įregistruoti projektai, ketvirtadalis iš jų, tai yra, 36, buvo priimti. Ketvirtoje vietoje – irgi „darbietė“ Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. Ji pateikė 145 projektus, 37 iš jų sulaukė pritarimo. Tos pačios frakcijos atstovas Valdas Skarbalius įregistravo 144 projektus, iš jų patvirtinti vos 22.

Atsilieka naujokai

Tarp mažiausiai teisės aktų projektų Seimui pasiūliusių parlamentarų – socialdemokratas Vidas Mikalauskas, pasiūlęs vos tris naujus teisės aktus, vienas iš jų buvo priimtas. Tačiau šis parlamentaras savo pareigas eina vos kelis mėnesius – Seimo nario priesaiką jis davė šių metų birželį.

Keliais mėnesiai ilgiau – nuo šių metų balandžio – Seime dirbantis Mišrios parlamentarų grupės atstovas Andrius Nakas yra įregistravęs 7 siūlymus. Nė vienas iš jų nepriimtas. Taip pat parlamento naujokas liberalsąjūdietis Šarūnas Gustainis (priesaiką davė kovo mėnesį) įregistravo 14 projektų, pritarimo sulaukė du iš jų.

Tik 16 projektų yra pateikęs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Rokas Žilinskas. Nė vienas iš jų nesulaukė parlamentarų pritarimo. Tuo metu jo frakcijos kolega Emanuelis Zingeris, įregistravęs 12 siūlymų, gali džiaugtis, kad net pusė jų tapo gyvuojančiais įstatymais ar kitais teisės aktais.

Taip pat konservatorius Egidijus Vareikis įregistravo 14 projektų, pritarimo sulaukė trys iš jų. „Kai skaičiuojama, kiek mes pateikiame teisės aktų, sakau, kad tai yra tas pat, kas futbolininkų komandą vertinti pagal tai, kiek kartų jie smūgiavo į vartus. Reikia atsiminti, kad vieni žaidėjai yra puolėjai, kiti – gynėjai. Aš, kai žaidžiau futbolą, buvau vartininkas. Pats įvarčių nemušinėjau, bet komandai buvau labai reikalingas“, – nedidelį registruotų siūlymų skaičių aiškino E. Vareikis.

Jis „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad aktyviau veikia ne Lietuvos Seime, bet atstovaudamas mūsų šaliai parlamentinėje delegacijoje Strasbūre. „Esu pats aktyviausias iš Lietuvos delegacijos. Kiek vienas turi užsiimti savo specifika. Viena iš Seimo nario misijų yra ir atstovauti Lietuvai pasaulyje. Tik apgailestauju, kad į oficialią statistiką ši mūsų veikla neįtraukiama“, – kalbėjo jis.

Skirtingos pozicijos

Politologo A. Krupavičiaus teigimu, tai, jog vieni Seimo nariai yra aktyvesni, turi daugiau patirties, yra teisėkūros lyderiai, o kiti labiau mėgsta kalbėti, ypač plenarinių posėdžių salėje, pastebima visose Seimo kadencijose. „Kai aptarinėjamas politinis elitas, jis klasifikuojamas pagal vaidmenis į kelias grupes. Tarp jų yra visapusiški aktyvistai, kurie reiškiasi ir įstatymų rengyboje, ir diskusijose, kiti pasirenka pasyvių žiūrovų vaidmenį visose parlamentarų veiklose“, – sakė jis.

Pasak jo, matuoti visų parlamentarų pagal vieną kurpalių negalima – nors įstatymų rengyba laikoma viena pagrindinių Seimo narių pareigų, tačiau parlamentarai, ypač rinkti vienmandatėse apygardose, taip pat turi atstovauti savo rinkėjus. Jeigu piliečių nuomonę politikas perteikia įstatymų rengimo procese, tai irgi yra tinkama veikla.

„Prieš kelis dešimtmečius tiek JAV, tiek Europoje buvo gana populiarios politinio elito studijos. Jose ir buvo atrasta, kad parlamentarai lyg ir turėtų visi dirbti tą patį darbą, deja, realybėje vaidmenys ir veiklos skiriasi“, – sakė politologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"