TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo atsakas – Konstitucijos pataisa

2013 09 19 6:00
S.Šedbaras Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Konstitucijos sergėtojų verdikto grąžinti apkarpytus teisėjų ir valdininkų atlyginimus į prieškrizinį lygį suerzintas Seimas planuoja “keršto akciją” Konstituciniam Teismui (KT).

KT sprendimas, kad per krizės įkarštį priimti įstatymų pakeitimai, kuriais buvo sumažintos algos teisėjams ir valstybės tarnautojams, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, Seimo narius įkvėpė rimtiems darbams. Kad ateityje KT žodis Vyriausybės pečių neprislėgtų sunkiai pakeliama finansine našta, brandinama idėja keisti Konstituciją. Pataisų iniciatoriai – konservatoriai. Jiems ketina pritarti ir valdantieji, teigiantys, kad tvarkyti ekonomiką – ne teismų reikalas.

Seimo reikalas

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos teigimu, dabar Konstitucijoje nėra konkrečios normos, numatančios, kaip turėtų būti sprendžiami viso viešojo sektoriaus, taip pat ir teisėjų, atlyginimų klausimai. Jis mano, kad pagrindiniame šalies įstatyme turi būti fiksuota Seimo teisė šią sistemą koreguoti.

“Tarkime, jei Seimas mato, kad netikslinga mokėti priedus už stažą ar klases, jis turi turėti galimybę visa tai keisti. Iš to išplauktų ir galimybė per krizę atlyginimus mažinti solidariau, nei yra išaiškinęs KT - tik pagal proporcinį principą visiems vienodu procentu. Žinoma, tai nereiškia, kad Seimas neatsakingai, chaotiškai pradės sistemą kaitalioti”, - LŽ sakė J.Razma. Anot jo, dabar bet koks mėginimas mažinti viešojo sektoriaus darbuotojams algas, net ir esant būtinybei, gali sulaukti vienareikšmiško KT įvertinimo, kad tai – antikonstituciška.

Konservatorius neslėpė, kad impulsą pamąstyti apie Konstitucijos pataisą suteikė pastarasis KT išaiškinimas dėl valdininkų algų atkūrimo. “Sprendimu iš esmės pasakyta, kad viešojo sektoriaus atlyginimų sistemos formavimo principus iš Seimo perima KT. Manau, kad Seimo narių garbės reikalas tokią nenormalią situaciją normalizuoti”, - teigė J.Razma.

Daug abejonių

Konstitucijos pataisą frakcijos pavedimu rengsiantis Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras taip pat pripažįsta, kad Seimas, tvirtindamas biudžetą, privalo turėti galimybę, jeigu reikia, koreguoti žmonių, kuriuos samdo valstybė, atlyginimus. “Mintis būtų tokia: darbdavė valstybė, įvertinusi savo finansines galimybes, turi skaičiuoti, galės ar negalės tais metais mokėti tokio dydžio atlyginimus, kokie buvo”, - LŽ sakė konservatorius.

Anot parlamentaro, KT pripažįsta, kad susidarius ypatingai krizinei situacijai viešojo sektoriaus darbuotojams algos gali būti mažinamos. Kita vertus, kiekvieną kartą gali kilti abejonė, ar iš tiesų sunkmetis ir yra krizė. “Ar visais atvejais KT pripažins, kad atėjo krizė, kai valstybės kišenėje nebus pinigų? O jei susiformuos tokia situacija kaip didžioji depresija, kuri užsitęs ne vienus metus?” - argumentus, pagrindžiančius Konstitucijos pataisos būtinybę, vardijo S. Šedbaras. Jis teigė kol kas nežinąs, kaip “tai pavyks įvilkti į konkrečias formuluotes, bet tokia diskusija jau vyksta”.

Socdemai palaikytų

TS-LKD iniciatyva priimtina ir valdančiosios Socialdemokratų partijos frakcijos atstovui, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Broniui Bradauskui. “Anksčiau nei konservatoriai esu sakęs, kad Konstituciją reikia sutvarkyti taip, kad valstybei vadovautų tie, kam priklauso – Seimas, prezidentas ir Vyriausybė, o ne teismai. Jei ekonomikai pradės diriguoti teismai, valstybės bankrotas neišvengiamas. Taip būti tikrai negali”, - pabrėžė jis.

B.Bradauskas piktinosi, kad KT sprendimas valstybės pečius užgriuvo lyg kokia lavina. Jis prognozavo, kad Konstitucijos pataisai pritartų ir nemaža dalis jo frakcijos kolegų. “Gal vienas kitas turi savo nuomonę, bet dauguma tikrai palaikys šią idėją”, - LŽ sakė B.Bradauskas.

KT liepą pripažino, kad teisinis reguliavimas, kuriuo dėl ekonomikos krizės sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą, konstituciniam teisinės valstybės principui, o teisėjų atlyginimų sumažinimą nustatantis teisinis reguliavimas – ir teisėjo bei teismų nepriklausomumo principui.

Svarstomi projektai

Seimas antradienį pradėjo svarstyti Vyriausybės siūlymus dėl valstybės tarnautojų algų didinimo. Šių metų biudžete tam reikės rasti apie 34 mln. litų. Skaičiuojama, kad nuo spalio didesnius atlyginimus gaus apie 60 tūkst. valstybės tarnautojų - teisėjai, specialiųjų tarnybų, krašto apsaugos pareigūnai, kalėjimų darbuotojai, viceministrai ir Seimo narių padėjėjai. Kitiems 300 tūkst. valstybės tarnautojų, įskaitant prokurorus, politikus, ministrus, Seimo narius, merus ir jų pavaduotojus, atlyginimus ketinama didinti nuo kitų metų sausio. Tam iš biudžeto reikės skirti daugiau kaip 200 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"