TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo aukštaičiai taps savo krašto lobistais

2013 03 13 5:35
R.Sargūnas: "Kai vienam ar kitam rajonui kils opių klausimų, stengsimės būti šiek tiek savo krašto lobistai, palaikysime vieni kitus." /Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Apie Aukštaitijos regiono savitumus, plėtrą ir ateities perspektyvas kalbamės su Seimo nariu "darbiečiu" Ričardu Sargūnu.

- Su kolegomis subūrėte Aukštaitijos parlamentinę grupę. Kas suvienijo šiuos Seimo narius?

- Šią grupę subūriau savo iniciatyva, o mus vienija meilė savam kraštui, tačiau per regioninę prizmę. Aukštaitijos kraštą vienijančios draugijos Seime nebuvo, tad pasitarę su kitais kolegomis nutarėme susiburti į parlamentinę grupę. Juolab kad turime nemažai bendrų regioninio masto klausimų. Atsirado norinčiųjų prisidėti, tad ateityje ši grupė, manau, didės.

- Kokie savitumai leidžia Aukštaitijai išsiskirti iš kitų Lietuvos regionų?

- Visų pirma Aukštaitija yra išskirtinė savo unikalia gamta. Tai - rekreacinis regionas.

- Ežeringas Rytų Aukštaitijos kraštas turi itin palankias sąlygas turizmui plėtoti. Ar tinkamai išnaudojamas šis potencialas?

- Neseniai teko lankytis Latvijos parlamente ir susipažinti su šios šalies ekonominiais rodikliais, investicijomis, turizmu. Pastebėjau, kad latviai intensyviai akcentuoja turizmo plėtrą, tam tikri jų traukos centrai nukreipti net į Lietuvą.

Atskiri mūsų valstybės rajonai irgi nemažai investavo į turistinius objektus, tikėdamiesi, kad tos milijoninės lėšos pritrauks užsienio turistų srautus, tačiau tai ne visada pasitvirtina. Turizmo srityje yra viena blogybė: investuoji dabar, o grąžos sulauki per ilgus metus, ne iškart. Galbūt reikalingas vadinamasis prekės ženklas, kad žmonės žinotų, kokia tai paslauga, kuo ji unikali, kuo skiriasi nuo kitų.

- Kokias išskirtumėte bendras visam regionui būdingas problemas?

- Itin opus klausimas - diferencijuota šilumos kainodara. Ignalina, Molėtai ir Utena yra lyderiai plėtojant ekologinių katilinių struktūrą, ten gyventojai už šilumą moka maždaug 20 ct/kWh, o mes Anykščiuose - beveik 38 ct/kWh. Tai didžiulis skirtumas, nors gyvename viename regione.

Taip pat aktualūs aplinkosaugos, aplinkos ir atliekų tvarkymo klausimai. Jau dabar girdėti kai kurių Aukštaitijos rajonų merų kalbų, kad reikėtų vėl grįžti prie rajoninio lygio sąvartynų ir atsisakyti regioninių atliekų tvarkymo centrų. Manau, neturėtume dairytis atgal. Juolab kai sukurta struktūra ir technologija, panaudota europinių ir savų lėšų. Vaikiškai atrodytų, jei vėl grįžtume atgal ir kapstytumės savo duobėse.

Taigi matome problemų, kurioms spręsti būtina visiems susėsti prie bendro stalo. Nors yra regionų plėtros tarybos, tarpusavyje bendrauja merai, savivaldybių administracijos, kai ko vis tiek trūksta, kad vieni iš kitų perimtume gerąją patirtį. Juk turime dirbti, kad žmonėms būtų lengviau gyventi!

- Ar jūsų vadovaujama parlamentinė grupė padės ieškoti šių problemų sprendimo būdų?

- Dar rinksimės tartis dėl grupės veiklos krypčių, kad į Aukštaitijos miškus kartu važiuotume ne vien grybauti. Kai vienam ar kitam rajonui kils opių klausimų, stengsimės būti šiek tiek savo krašto lobistai, palaikysime vieni kitus.

- Ar šis regionas patrauklus užsienio investuotojams?

- Aukštaitija kaip regionas išsiskiria unikalia gamta, čia daug regioninių parkų ir teritorijų, kurioms taikomi tam tikri gamtosaugos reikalavimai ir apribojimai. Investuotojams tie visi apribojimai kartais neleidžia plėtoti gamybos pajėgumo, todėl susiduriama su savotiškais stabdžiais.

- Kokias matote šio regiono perspektyvas ateityje?

- Išskirčiau Utenos arealą, kuris visada buvo pramoninis miestas. Jame ir užsieniečiai yra nemažai investavę, sėkmingai plėtojamas verslas. Tai bus miestas, kuris turės stipresnę pramonę. Mažesni miesteliai, iki 10 tūkst. gyventojų, manau, netaps pramoniniai. Aplinkinės teritorijos, ko gero, virs turistinėmis vietomis. Todėl ten turėtų atsirasti daugiau motelių, jaukių pakelės užeigų. Reikėtų sutvarkyti ir prieigas prie ežerų. Taip pat būtina pasirūpinti informacijos sklaida internete, kad turistai jau žiemą galėtų planuoti savo keliones. Keliautojams reikia pateikti informaciją ne tik apie kainas, bet ir apie sanitarines, buities sąlygas, saugumą.

Regionas turėtų būti plėtojamas pagal patvirtintus prioritetus, o jo savivaldybių biudžetai, kurie sudaromi programiniu pagrindu, irgi turėtų būti atitinkamai orientuoti į konkrečių tikslų siekį.

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"