TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo darbo birža laimina tik savus

2015 07 03 6:00
Kaip tikras profesionalas gegužę Seimui prisistatė prezidentės parinktas kandidatas į generalinius prokurorus Nerijus Meilutis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šios kadencijos Seimas tęsia įsišaknijusias postų dalybų tradicijas. Institucijų vadovų skyrimą lemia ne kompetencija, o partiniai interesai ir asmeninės seimūnų ambicijos.

Pastaruoju metu Seimo tribūnoje tinkamumo testą laikė gausus būrys pretendentų į aukštus valstybinių institucijų vadovus. Vieni politikams patiko, nors nei žiniomis, nei intelektu nenustebino, greičiau – priešingai. Kitų Seime egzaminą laikiusiųjų propaguojamos nuostatos parlamentarus akivaizdžiai suerzino. Trečių kompetencija pranoko seimūnų suvokimo ribas. Dalis kandidatų tapo užgautų ambicijų ir sąskaitų suvedinėjimo aukomis. Visos šios tendencijos sugulė į slapto balsavimo biuletenius. Ir dar kartą paliudijo partinės bičiulystės bei neformalių ryšių svarbą.

Panašią ydingą praktiką ekspertai matė buvus ir per ankstesnes parlamento kadencijas. Jų teigimu, netikusių skyrimo taisyklių pokyčius galėtų inicijuoti prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios parinktus kandidatus Seimas ne kartą yra “išbrokavęs”.

Agnetos Lobačevskytės naivūs atsakymai į Seimo narių klausimus ir juokino, ir kėlė nuostabą. Tačiau ji nurungė dvi kvalifikuotas žmogaus teisių žinoves. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Keista logika

Pusantrų metų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gyvavo be nuolatinio vadovo, nes dvi kandidatės į šį postą Seime neišlaikė “gėjų testo”. Prieš porą savaičių kvalifikuotas žmogaus teisių srities žinoves teisininkes Lyrą Jakulevičienę ir Dianą Gumbrevičiūtę-Kuzminskienę įveikė buvusi Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės patarėja, “darbietė” teisininkė Agneta Lobačevskytė. Jos naivūs atsakymai į parlamentarų klausimus ir juokino, ir kėlė nuostabą.

Kaip tikras profesionalas gegužę Seimui prisistatė prezidentės parinktas kandidatas į generalinius prokurorus kaunietis teisėjas Nerijus Meilutis. Lakoniškai išdėstė prokuratūros problemas ir nupiešė ateities viziją. Atrodė, seimūnams patiko. Deja. Naują kandidatą D. Grybauskaitė pažadėjo teikti rudenį.

Netiko Seimui ir patyrę teisininkai Laima Garnelienė bei Vytautas Zelianka, pretendavę į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Buvusiam Konstitucinio Teismo pirmininkui Romualdui Kęstučiui Urbaičiui politikai užkirto kelią į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją. Naujausia ”tragikomedija” susijusi su Valstybinės kultūros paveldo komisijos vadovų kaita. Paskutinę pavasario sesijos dieną Seimas atleido ilgametę komisijos pirmininkę Gražiną Drėmaitę. Jos įpėdiniu ketino skirti istoriko ir teisininko išsilavinimą turintį Deivydą Rimkevičių, tačiau pritrūkus šį kandidatą palaikančių balsų, prie komisijos vairo vėl grąžino G. Drėmaitę.

Tą pačią dieną vos per plauką Seimas nesužlugdė patyrusio teisėjo Virgilijaus Valančiaus galimybės tapti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėju. Mat “darbiečiai” netikėtai panoro pasikalbėti su kandidatu, nors prieš tai susitikimo buvo atsisakę.

Kartelė pakelta aukščiau

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas LŽ teigė nesutinkantis, kad kandidatų skyrimas vyksta chaotiškai. Pasak jo, Seimas turi karčios patirties, kai lengva ranka paskirti pareigūnai nepateisino vilčių. “Seimas, kaip institucija, privalo atsakyti už savo sprendimus. Todėl mūsų požiūris į kandidatus tapo griežtesnis”, - paaiškino A. Sysas. Kaip tautos mandatą turintis politikas jis tikino pasidomintis kiekvienu į valstybinį postą siūlomu asmeniu. “Ir be slaptų pažymų, kurios prieinamos ne visiems, apie žmogų galima daug ką sužinoti. Tereikia pabendrauti su jo bendradarbiais, pažįstamais. Juk atsakomybė dėl pareigūno skyrimo tenka ir man asmeniškai ”, - tvirtino Seimo vicepirmininkas. Kartu jis sutiko, kad, nepaisant informuotumo, neretai į postus patenka ne patys geriausi kandidatai. A. Syso nuomone, įtakos tam turi politinių galių tarp valdžių pasidalijimas. “Pradėkime nuo prezidentės požiūrio į dabartinę Seimo daugumą ir Vyriausybę. Kai šalies vadovė pareiškia, jog daugiau nieko iš šios valdžios nesitiki, nekeista, kad Seimo balsavimo rezultatai kartais būna netikėti”, - pažymėjo socialdemokratas. Todėl A. Sysas mano, jog “kiekviena valdžios grandis priimdama sprendimus ir kalbėdama turi pagalvoti”.

Kadangi pirminis kandidatų parinkimas priklauso nuo Seimo pirmininkės, turinčios politinių įsipareigojimų kitiems koalicijos partneriams, neretai siūlomi ne patys stipriausi pretendentai. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Kokybė rieda žemyn

Pasak didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos, Seimo skyrimų ar pritarimų "vaizdas iš tiesų yra nekoks”. “Galima pastebėti dėsningumą, kad kompetentingi, tvirtą nuomonę turintys kandidatai neretai atmetami dėl neaiškių motyvų. Lyg ir nenorima svarbiose pareigose matyti principingų, tvirtą stuburą turinčių žmonių, kurių politiškai taip lengvai nepalankstysi”, - LŽ sakė konservatorius. Kadangi pirminis kandidatų parinkimas priklauso nuo Seimo pirmininkės, turinčios politinių įsipareigojimų kitiems koalicijos partneriams, neretai siūlomi ne patys stipriausi pretendentai. “Tačiau per slaptą balsavimą jie neretai palaikomi. Tokie kandidatų parinkimo principai tikrai neskatina geresnės kokybės, priešingai, ji nuolat rieda žemyn”, - pabrėžė J. Razma. Jo teigimu, skiriant generalinį prokurorą ir teisėjus buvo galima įžvelgti du Seimo elgesio aspektus. “Vienas – akivaizdus kerštavimas prezidentei, kitas - kandidato, kuris yra pasižymėjęs kaip principingas pareigūnas ar teisėjas, puolimas”, - kalbėjo TS-LKD atstovas. Pasak jo, natūralu, kad toks Seimo elgesys labai apsunkina rimtų kandidatų paieškas. “Kuriam profesionalui darbo biografijoje reikia žeminančio fakto, kad Seimas jo nepaskyrė?” – argumentavo J. Razma.

Lemia neformalūs ryšiai

Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, ir buvusios, ir dabartinė valdžia aukštus vadovus skiria pagal asmeninės ar partinės bičiulystės principus. “Anksčiau TS-LKD sau artimus veikėjus aprūpino postais, dabar kitos valdžios partijos, ypač “darbiečiai”, stengiasi užtikrinti postus pažįstamiems, draugams, bendražygiams. Tokia praktika ydinga, taip neturėtų būti. Pirmenybę būtina teikti kompetencijai, patirčiai, profesionalumui. Deja, dabar lemia ryšiai, artumas vienam ar kitam politikui ir partijai. Šiuo požiūriu demokratijos dar labai trūksta”, - LŽ dėstė politologas.

A. Krupavičiaus nuomone, pavyzdį, nutraukdama “pasistumdymą alkūnėmis” dėl postų, galėtų parodyti prezidentė. “Šalies vadovė turėtų padiktuoti kitokias skyrimo taisykles, kad jomis sektų visos kitos institucijos”, - pabrėžė ekspertas. Jo žodžiais, dabar Seime skirstant kėdes pernelyg dažnai remiamasi neformaliais ryšiais. “Skyrimai prasilenkia su teisės normomis, įstatymais ir aiškiai rodo interesų konfliktą. Dėl to kenčia valstybės interesai, nes kompetentingi žmonės lieka už borto”, - tvirtino A. Krupavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"