TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo darbų tempas opozicijai - per lėtas

2013 07 16 6:00
J.Razma Martyno Ambrazo nuotrauka

Seimo opozicijos atstovų netenkina šios kadencijos valdančiųjų darbingumas. Esą kai kurie parlamentinio darbo rodikliai - menkiausi per visą atkurtos nepriklausomos valstybės seimų istoriją.

Seimas per antrąją šios kadencijos pavasario sesiją priėmė 232 įstatymus, 90 nutarimų ir 10 kitų teisės aktų. Opozicija plaka valdančiuosius, kad darbai parlamente šlubuoja, juoba lyginant juos su ankstesnių kadencijų Seimo tempu. Koalicija ginasi siekianti darbų kokybės, o ne kiekybės.

Gali būti dar blogiau

Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma įsitikinęs, kad šios kadencijos parlamentas darbingumu kol kas nepasižymėjo. „Statistika tik patvirtina mūsų įžvalgas, kad per pavasario sesiją Seimas dirbo ne taip intensyviai kaip ankstesnių kadencijų Seimas“, - LŽ tvirtino jis.

Jis pabrėžė, kad, Seimo kanceliarijos Teisinės ir politinės informacijos skyriaus duomenimis, per šios kadencijos I ir II sesijas, palyginti su tuo pačiu praėjusios kadencijos Seimo laikotarpiu, priimtų teisės aktų projektų sumažėjo beveik per pusę (atitinkamai 619 ir 355). „Seime tik paskutinėmis sesijos dienomis buvo susigriebta ir intensyviai dirbta. Jeigu to nebūtų buvę, rodikliai apskritai atrodytų tragiškai“, - tikino J.Razma.

Jis taip pat pabrėžė, kad itin sumažėjo ir priimtų teisės aktų procentinė dalis, palyginti su registruotais projektais. Tai esą prasčiausias rodiklis, vertinant visų Seimo kadencijų nuo 1992 metų atitinkamą laikotarpį. „Per pavasario sesiją daugeliu atvejų vertėmės svarstydami ankstesnės kadencijos Seimo paliktus projektus. Situacija gali būti dar prastesnė, kai šie projektai išseks“, - nuogąstavo J.Razma. Jo įsitikinimu, valdantieji į valdžią atėjo nepasirengę, be aiškios vizijos.

Šnekiausi – opozicionieriai

Statistika rodo, kad per pirmąsias dvi šio Seimo sesijas aktyviausiai reiškėsi konservatoriai – Rimantas Jonas Dagys, Vida Marija Čigriejienė ir J.Razma. Iš viso per plenarinius posėdžius R.J.Dagys kalbėjo 230 kartų, V.M.Čigriejienė ir J.Razma – po 163 kartus.

„Dauguma per posėdžius svarstytų klausimų buvo susiję su man artimais socialiniais reikalais, todėl ir kalbėjau daugiau. Specialiai to daryti tikrai nesistengiau“, - LŽ sakė R.J.Dagys. Jis įsitikinęs, kad kalbų per plenarinius posėdžius statistika rodo tam tikrą Seimo nario darbo rezultatyvumą. „Juk nekalbi vien dėl to, kad reikia kalbėti“, - teigė politikas.

Ne rečiau Seime buvo girdimi ir valdančiųjų atstovų Petro Gražulio, Mečislovo Zasčiurinsko balsai. "Tvarkiečių" frakcijos narys P.Gražulis per praėjusią Seimo pavasario sesiją kartu su V.M.Čigriejiene dalijosi antrą vietą - abu kalbėjo po 127 kartus.

Opozicijos lyderis, TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius per šią Seimo kadenciją iš viso jau kalbėjo 145 kartus, pavasario sesijoje - 82 kartus. A.Kubilius iš visų parlamentarų yra uždavęs daugiausia klausimų Vyriausybės nariams.

Seimo „tyleniais“ tituluojami „darbietis“ Gediminas Jakavonis ir per pakartotinius rinkimus į parlamentą patekęs socialdemokratas Aleksandras Zeltinis. Jų balsai per plenarinius posėdžius dar neskambėjo. Per pavasario sesiją nė sykio nekalbėjo susisiekimo ministras socialdemokratas Rimantas Sinkevičius, „darbietė“ Vitalija Vonžutaitė, konservatorius Pranas Žeimys.

Svarbiausia - kokybė

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas įsitikinęs, kad darbo kiekybė nereiškia jo kokybės. „Seimo tikslas nėra iškepti kuo daugiau įstatymų, tuo pasižymėjo ankstesnė kadencija, kai per du mėnesius tą patį įstatymą triskart keisti reikėdavo. Seimo darbas yra parengti kuo kokybiškesnius įstatymus“, - LŽ tvirtino jis.

Socialdemokrato teigimu, per dvidešimt Seimo istorijos metų būta ir "lėtesnių, ir greitesnių sesijų", todėl ir praėjusios pavasario sesijos jis nėra linkęs sureikšminti. Darbus parlamente, pasak A.Syso, sulėtino ir Lietuvos rengimasis pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai.

„Tai atėmė be galo daug laiko iš ministrų, juk jie ir yra pagrindiniai įstatymų projektų teikėjai. Reikia žiūrėti į objektyvias priežastis, kurios neleido užbaigti vieno ar kito pradėto darbo arba to, kas buvo įrašyta planuose. Manau, kad pagal įstatymų kokybę nėra tiek skundų, kiek jų būtų buvę po greito darbo“, - kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"