TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo darbus rikiuoja išorės grėsmės

2015 03 07 6:00
Kadangi pavasario sesija nebus paženklinta rinkimų spaudu, Seimo nariai viliasi konstruktyvesnių diskusijų bei spartesnių sprendimų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pustrečio mėnesio neposėdžiavę tautos išrinktieji dega ryžtu imtis veiklos. Kaip vienas svarbiausių antradienį prasidėsiančios pavasario sesijos darbų įvardijamas šauktinių kariuomenės grąžinimo klausimas.

Iškilmingai paminėję valstybės nepriklausomybės atkūrimo 25-metį Seimo nariai imsis proziškesnių darbų. Vien Vyriausybė politikams yra parengusi 400 įvairių teisės aktų paketą. O ir pačių Seimo narių kūrybinis potencialas, laisvuoju laikotarpiu kiek priblėsęs, atsigauna. Kadangi pavasario sesija nebus paženklinta rinkimų spaudu, Seimo nariai viliasi konstruktyvesnių diskusijų bei spartesnių sprendimų. Opozicija, įžvelgdama valdančiuosius kamuojančią “anemiją”, esmingesnių permainų nesitiki.

Nesutarimai išpūsti

Didžiausios valdančiosios Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė prognozavo sesiją būsiant “darbinę, labiau sutelktą ir motyvuotą”. “Įstatymai, kuriuos teks priimti, aktualūs daugeliui visuomenės narių. Neabejotinai laukia karštos diskusijos. Labai norėtųsi, kad jos būtų logiškos, pasvertos, argumentuotos. Kad būtų kuo mažiau emocijų ir daugiau dalykinės kompetencijos bei teisingos politinės nuojautos. Kad savo sprendimais nediskredituotume nei savęs, nei valstybės”, - LŽ aiškino I. Šiaulienė. Pasak politikės, be diskusijų dėl šauktinių grąžinimo, teks baigti rudens sesijoje pradėtus darbus. “Nesame reglamentavę azartinių lošimų interneto erdvėje. Laukia LSDP ir Vyriausybės programą atitinkančios Mokslo ir studijų įstatymo pataisos dėl fiksuotos įmokos už studijas. Grįšime prie greitųjų kreditų griežtesnio reglamentavimo, parengtos rinkimų įstatymų pataisos”, - vardijo I. Šiaulienė. Seniūnė paneigė sklindančias kalbas apie trintį tarp koalicijos partnerių. Jos teigimu, pirmadienį kviečiama valdančiųjų politinė taryba, kurioje bus aptarti sesijos darbai ir bendra taktika. “Tikrai niekas nekalba apie pasitraukimą ar koalicijos performavimą”, - tikino I. Šiaulienė.

Nesutarimų versiją atmetė ir naujasis valdančiosios Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys. “Žinoma, nuomonių skirtumų tarp koalicijos partnerių visada būna, tai normalu. O opozicija visada nori paaštrinti mūsų santykius. Bet taip nėra. Manau, koalicija dirba gana konstruktyviai”, - LŽ sakė politikas. Jo teigimu, ir toliau bus stengiamasi, kad Vyriausybės programa būtų sėkmingai vykdoma.

Grįš prie R. Pakso reikalų

Pasak valdančiosios “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos seniūno Petro Gražulio, frakcijos nariai sesijai pateikė 53 teisės aktų projektus. Politikas išskyrė savąjį siūlymą - dviejų pensijų teisėjams mokėjimo. “Jie gauna valstybinę ir senatvės pensijas ir dar dirbdami gali šią privilegiją išsaugoti. Siūlau atsisakyti valstybinės pensijos, kuri turi būti suteikiama tik už nuopelnus valstybei”, - LŽ aiškino P. Gražulis.

Nors Vyriausybė ir nepritarė, jis tikino neatsisakantis minties įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus. “Be abejonės, sieksime, kad būtų sudaryta komisija, kuri pagaliau išsiaiškintų, buvo ar ne Lietuvoje CŽV kalėjimai, kokie asmenys už tai atsakingi, kur buvo panaudoti gauti pinigai”, - teigė seniūnas. “Tvarkiečiai” ir toliau rūpinsis savo partijos lyderio per apkaltą nušalintojo prezidento Rolando Pakso “reabilitacija”. Anot P. Gražulio, jiems priimtiniausias teisingumo ministro Juozo Bernatonio siūlymas, kad per apkaltą nušalintajam politikui draudžiama pretenduoti tik į prezidento postą. “Tačiau konservatoriai sutinka, kad toks asmuo būtų tik eilinis Seimo narys. Dar diskutuosime, kalbėsimės su konservatoriais, valdančiųjų politinėje taryboje”, - pasakojo seniūnas. P. Gražulis patvirtino, kad partiją palikęs Andrius Mazuronis įteikė prašymą išeiti ir iš frakcijos. Tačiau seniūnas spėjo, kad į frakciją gali sugrįžti Remigijus Ačas.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rima Baškienė spėjo, kad didžiausią diskusiją sukels šauktinių kariuomenės klausimas. “Turėsime labai gerai išanalizuoti, įsiklausyti ir į tuos nuogąstavimus, kuriuos išsako visuomenė”, - LŽ sakė politikė. Ji įsitikinusi, kad Seimo nariams kur kas dažniau reikėtų lankytis rajonuose ir tiesiogiai bendrauti su žmonėmis. Tam praverstų ir išvažiuojamieji Seimo komitetų posėdžiai. “Tai labai naudinga. Ypač dabar, kai darbą pradės naujos savivaldybių tarybos ir merai”, - pabrėžė R. Baškienė. Ji vylėsi, kad šios sesijos darbas bus konstruktyvus, bus išvengta tuščio politikavimo. Seniūnės žiniomis, frakcijos nariai yra įregistravę 32 projektus.

Siūlys spartinti kompensacijas

Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma prognozavo, kad frakcijos nariai tikrai pritars šauktinių grąžinimui. “Žinoma, dėl atskirų detalių teiksime savo požiūrį”, - LŽ sakė parlamentaras. Pasak jo, matant Rusijos agresiją Ukrainoje, mūsų krašto gynybos stiprinimo klausimai bus itin aktualūs. “Iš mūsų frakcijos narių teikiamų projektų pirmiausia išskirčiau tuos, kuriais siekiama įteisinti pensijų kompensavimą iki šių metų liepos 1 dienos. Finansų ekspertai patvirtina, kad tokia galimybė egzistuoja, ji nesukuria jokių sunkumų mūsų finansams. Už tai kovosime, kiek tik pajėgsime”, - tikino J. Razma.

Valdančiųjų veikloje konservatorius teigė pasigendantis kryptingumo. Jo nuomone, visiškai pasiteisino prezidentės perspėjimas, “kad iš šitos daugumos Vyriausybės kokių nors esminių reformų nė vienoje srityje tikėtis neverta”. Pasak J. Razmos, nė vienoje srityje – energetikos, mokesčių, sveikatos apsaugos – permainų neįvyko. “Manau, kad valdantieji jau pradės darbuotis artėjančių Seimo rinkimų režimu. Kad nesukeltų neigiamų bangų, jie geriau nieko nedarys”, - spėjo J. Razma.

Ministrės nepamiršo

Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis bei frakcijos Seime seniūnas Eligijus Masiulis sakė, kad šią sesiją liberalai teiks pirmenybę ekonomikos plėtrą skatinantiems projektams. Bus siūlomos darbo santykius liberalizuojančios pataisos, grįžtama prie neapmokestinamojo dydžio didinimo dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms. “Manome, kad šiems žmonėms reikia sudaryti galimybes gauti šiek tiek daugiau pajamų”, - LŽ sakė seniūnas. Taip pat bus siūloma dar kartą diskutuoti dėl socialinio draudimo įmokų "lubų" nustatymo. “Žinoma, labai palaikysime ir daug dėmesio skirsime internetiniam balsavimui įteisinti. Lietuva čia jau pavėlavo, bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada”, - teigė E. Masiulis.

Liberalai ketina sugrįžti ir prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos vadovės Algimantos Pabedinskienės veiklos problemų. “Ministrę kviesime į Seimo posėdį. Ką darysime toliau, priklausys nuo jos atsakymų”, - tvirtino frakcijos seniūnas. E. Masiulis spėjo, kad savivaldos rinkimų rezultatai sukels tam tikrą sumaištį valdančiųjų gretose. “Jau matome, kad atsirado vidinių įtampų, santykių aiškinimosi. Pagaliau vis labiau bus galvojama apie Seimo rinkimus. Tad darbo atmosfera valdančiojoje koalicijoje bus sudėtinga”, - prognozavo liberalas.

Laukia kadrų pokyčiai

Kovo 15-ąją, susumavus antrojo merų rinkimų turo rezultatus, paaiškės ir Seimo narių “kadriniai” pokyčiai. Dėl mero regalijų varžosi penki parlamentarai. Jei liberalas Remigijus Šimašius, 2012 metais į Seimą išrinktas daigiamandatėje apygardoje, taptų sostinės meru, jį pakeistų Liberalų sąjūdžio sąraše esanti šachmatininkė Viktorija Čmilytė. Frakciją gali papildyti ir Šarūnas Gustainis, sostinės Žirmūnų rajone dėl parlamentaro mandato besivaržantis su konservatore Radvile Morkūnaite-Mikulėniene.

Kas užimtų kitų seimūnų, pretenduojančių į merus (konservatorės Agnės Bilotaitės, liberalo Algio Kašėtos, “darbietės” Audronės Pitrėnienės ir “mišrūno” Valerijaus Simuliko), vietas Seime, paaiškėtų tik po naujų rinkimų. Šie parlamentarai 2012–aisiais buvo išrinkti vienmandatėse apygardose. Pagal įstatymą Vyriausioji rinkimų komisija Seimo nario rinkimus turi surengti ne vėliau kaip per pusę metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"