TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo galvosopė: ar imtis sijoti referendumų iniciatyvas

2015 02 02 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Į pavasario sesiją susirinkę parlamentarai pradės svarstyti Referendumo įstatymo pataisas, kurias palaiminus Seimui būtų suteikta teisė filtruoti „įtartinas“ referendumų iniciatyvas.

Teisingumo ministerijos parengtą projektą Seimui Vyriausybė planuoja pateiktį balandžio mėnesį. Seimas turės apsispręsti, ar imsis atsakomybės blokuoti piliečių iniciatyvą, net paremtą 300 tūkst. parašų, jei būtų įtartas prieštaravimas Konstitucijos nuostatoms. Prognozuojama, kad teikiami siūlymai sukels diskusijų audrą. Vos pasirodę pirmieji pataisų variantai oponentus paskatino prabilti apie siekį riboti demokratiją. Tuo metu politikai teigė, kad naujovė atbaidys populistinių iniciatyvų mėgėjus. Priminsime, kad pataisų atsiradimą paskatino Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas.

Egzistuoja pareiga

Išaiškinti, ar galima rengti referendumus, kuriais siūlomos Konstitucijai galbūt prieštaraujančios nuostatos, Seimas KT paprašė 2014-ųjų pavasarį. Tuomet iškilo abejonių dėl žemės pardavimo užsieniečiams referendumo teksto konstitucingumo. Liepą KT pareiškė, kad Seimo pareiga ir yra neskelbti referendumo tais atvejais, jei jam siūlomas sprendimas neatitiktų iš pagrindinio šalies įstatymo kylančių reikalavimų, taip pat jei referendumui būtų pateiktas toks klausimas, dėl kurio negalėtų būti nustatyta tikroji tautos valia, t. y. jis būtų neaiškus, klaidinantis, apimtų kelis tarpusavyje nesusijusius klausimus. „Kitaip aiškinant Konstituciją – esą Seimas privalo skelbti referendumą net tuo atveju, kai referendumui siūlomas sprendimas neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, – būtų sudarytos prielaidos paneigti konstitucinius principus, pačią Konstituciją, kaip aukščiausiąją teisę, Tautos bendro gyvenimo teisinį pamatą“, – konstatavo KT.

Teisingumo ministerijos parengtos pataisos numato, kad Seimas galėtų nepriimti nutarimo skelbti referendumą, jeigu jo sudaryta ekspertų grupė pateiktų išvadą dėl galimo parengto teksto prieštaravimo Konstitucijai. Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, visuotiniam balsavimui leidžiančią teikti tik vieną aiškų klausimą, o ne suplakti kelis.

Tauta turi teisę pasisakyti

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė yra išsakiusi nepritarimą, kad Seimui būtų suteikta teisė blokuoti “įtartinas” referendumo iniciatyvas. „Čia būtų jau demokratinės valstybės suvaržymas. (...) Mūsų Konstitucijoje ir įstatymuose jau nustatyta labai aukšta riba. Tauta turi teisę į savo nuomonę“, - teigė L. Graužinienė.

Seimo pirmininkės vertinimu, ar referendumu keliamas klausimas atitinka teisės aktus galėtų atidžiau vertinti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), taip pat išlieka teisė dėl to kreiptis į KT. “Mano nuomone, tikrai ne Seimas, kurį renka tauta, turi vetuoti tautos norą pasisakyti", - sakė parlamento vadovė.

Negalima žaisti

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Stasys Šedbaras prisipažino nemanantis, kad pataisos bus priimtos be diskusijų. „Žinoma, atsiras spekuliacijų tema „Tauta aukščiau visko“. Bet tie 100 tūkst. ar 300 tūkst. pasirašiusiųjų nėra visa tauta. Negalima savintis visai tautai priklausančios nuomonės“, – lzinios.lt yra sakęs S. Šedbaras. Anot jo, referendumas dėl Krymo aiškiai parodė, kaip galima manipuliuoti tauta. „Leisti žaisti referendumais negalima. Jie turi būti rengiami tikrai svarbiais klausimais, jiems turi būti gerai pasirengta ir balsuojama“, – pabrėžė komiteto vicepirmininkas. VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas taip pat įsitikinęs, kad su referendumo iniciatyvomis reikia elgtis atsakingai, siūlyti tik „subrandintas ir išnešiotas idėjas“. „Įsivaizduokite, kas būtų, jei pernai birželį rengtas ir visiškai sužlugęs referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir kitų dalykų būtų pasibaigęs kitaip. Manau, tam tikra prasme jis atliko gerą darbą – sutelkė tautą, pasakė, kad žmonių grupės tautos vardu kalbėti negali, kad tauta – visi rinkėjai“, – lzinios.lt yra sakęs Z. Vaigauskas.

Susiaurins demokratijos rėmus

Vieno iš minėto pernykščio referendumo iniciatorių Tautininkų sąjungos pirmininko Juliaus Pankos nuomone, Referendumo įstatymo pataisos susiaurins demokratijos rėmus. „Nežinia kokie ekspertai nuspręs, kad kai kas kam nors prieštarauja, ir tauta nebegalės būti apklausta. Kita vertus, jei Seimas spręs, tinkamas ar ne referendumo klausimas, jis prisiims visas suvereno teises. Vadinasi, referendumo mechanizmas taps nesavarankiškas. O juk referendumas tam ir reikalingas, kad tauta pasakytų plačiau“, – lzinios.lt yra sakęs J. Panka.

Pagal dabartinį Referendumo įstatymą Seimas, gavęs VRK išvadą dėl referendumui surinktų parašų, artimiausiame Seimo posėdyje svarsto referendumo paskelbimo datos klausimą. Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, parlamentas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ji negali būti pagrindas neskelbti referendumo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"