TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo kalbėtojai kuklinasi, tyleniai ginasi

2015 07 04 6:00
Egidijus Vareikis: "Seimo „futbolo komandoje“ esu vartininkas, o iš manęs reikalaujama mušti įvarčius." Alinos Ožič nuotrauka

Per Seimo pavasario sesiją dalis parlamentarų įvairiais klausimais kalbėjo šimtus kartų, o dešimt politikų apskritai nepravėrė burnos. Opozicijos lyderis Andrius Kubilius stebisi: regis, kai kuriems išrinktiesiems tapti Seimo nariu reiškia laimėjimų viršūnę, todėl daugiau vargintis jie net nebando.

Seimo kanceliarijos skelbiamais statistikos duomenimis, per pavasario sesiją, trukusią nuo kovo 10-osios iki birželio 30 dienos, parlamentarai kalbėjo 4090 kartų. 345 sykius politikai pristatė įstatymų projektus ir kitus teisės aktus, klausimus dėl jų tautos išrinktieji teikė 1146 kartus. 534 kartus buvo pristatomos komisijų ar frakcijų parengtos išvados, replikos laidytos 268 sykius. Net 321 kartą parlamentarai kalbėjo dėl posėdžių vedimo tvarkos.

„Nemanau, kad dažnas kalbėjimas rodo aktyvų darbą. Priešingai, daugiau kalbėti turėtų opozicija, nes vienintelis darbas, kurį ji gali daryti, - kritiškai vertinti valdančiųjų iniciatyvas. Kita vertus, ši Seimo sesija pasižymėjo tuo, kad buvo unikaliai tuščia - net garsusis socialinis modelis nepatvirtintas. Jei nebūtų buvęs teigiamai išspręstas šauktinių sugrąžinimo klausimas, o tai irgi nebuvo valdančiųjų iniciatyva, apskritai ši sesija būtų buvusi be rimtesnių darbų ir rezultatų“, - kelių mėnesių kolegų darbą apibūdino Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas A. Kubilius.

Jis pats Seimo kalbėtojų statistikos lentelėje užėmė 13 vietą: per pavasario sesiją politikas kalbėjo 63 sykius. Daugiausia - 13 kartų - A. Kubilius replikavo, 12 kartų uždavė klausimus Vyriausybės valandos svečiams, tiek pat kartų klausinėjo teisės aktų projektus teikusius pranešėjus.

Darbštus komitetas

Beveik trigubai dažniau nei opozicijos lyderis - 169 kartus - pavasario sesijoje kalbėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas, valdančiųjų socialdemokratų atstovas Julius Sabatauskas. Daugiausia - net 96 kartus - jis pristatė paties vadovaujamo komiteto parengtas išvadas dėl teisės aktų projektų.

„Šioje Seimo sesijoje buvo teikiama daug TTK kompetencijai priskirtų teisės aktų, priimami net kelerius metus rengti ir svarstyti projektų paketai. Kaip žinoma, patvirtintas naujas Administracinių teisės nusižengimų kodeksas - dabar jau niekas nebegalės burnoti, kad Lietuvoje tebegalioja dar sovietmečiu priimtas įstatymas. Patvirtintas ir įstatymų paketas, susijęs su vidaus tarnybos statutu, reguliuojantis pareigūnų darbą, garantijas ir kita. Juokavau, kad iš trijų sesijos pradžioje numatytų TTK prioritetų du yra įgyvendinti, tik vienas - dėl vardų ir pavardžių rašymo lotyniškais rašmenimis - liko nepatvirtintas“, - LŽ sakė J. Sabatauskas.

Daugiausia kalbėjęs politikas tvirtino nesantis iš tų, kurie stengiasi kalbėti vien dėl kalbėjimo: jis tikino neretai net susilaikantis vykstant diskusijoms dėl paties pateiktų projektų.

„Pirmenybę visada teikiu darbui komitete - ir dabar, kai jam pirmininkauju, ir būdamas paprastas narys. Vis dėlto tenka dažnai pristatyti TTK išvadas, pasakyti savo nuomonė dėl svarstomų projektų - taip statistinis skaičius ir susidaro, nes mūsų komitetas yra vienas iš labiausiai apkrautų“, - aiškino J. Sabatauskas.

Vadovai pernelyg nesireiškia

Kitų parlamentinių komitetų vadovai šią sesiją nebuvo tokie aktyvūs, bet vis dėlto statistikos rinkėjų minimi tarp daugiau nei vidutiniškai kalbėjusių politikų. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdemokratė Kristina Miškinienė kalbėjo 71, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Darbo partijos frakcijos narys Artūras Paulauskas - 53, Ekonomikos komitetui pirmininkaujantis „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis - 47 kartus.

Mažiausiai iš komitetų pirmininkų kalbėjo Europos reikalų komiteto vadovas, Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas - iš viso 3 kartus: jis pristatė vieną komiteto išvadą, kartą tarė žodį dėl posėdžio vedimo tvarkos ir dalyvavo diskusijoje.

Dideliu kalbumu nepasižymėjo ir parlamento vadovai. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė įvairiais klausimais kalbėjo 58 kartus. Daugiausia - net 32 kartus - ji pristatinėjo parlamentarams teisės aktų projektus. Nedaug nuo pirmininkės atsiliko jos pavaduotojas socialdemokratas Algirdas Sysas - kalbėjo 43 kartus.

Seimo pirmasis vicepirmininkas „darbietis“ Vydas Gedvilas pavasario sesijos metu kalbėjo 29 kartus, opozicijos atstovė Seimo vicepirmininkė TS-LKD frakcijos narė Irena Degutienė - 26. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguotas Jaroslavas Narkevičius kalbėjo 20 kartų, o tvarkietis“ Kęstas Komskis prie mikrofono stojo 11 kartų.

Aktyviausi ir "bebalsiai"

Tarp aktyviausių pavasario sesijos kalbėtojų, be J. Sabatausko, yra "darbietis" Mečislovas Zasčiurinskas (126 kartai). Didžiąją statistikų fiksuotų jo kalbų dalį sudarė klausimai teisės aktų teikėjams - juos uždavė 61 kartą.

Opozicijos atstovė konservatorė Vida Marija Čigriejienė kalbėjo 121 kartą, jos bendražygis TS-LKD frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma - 107. "Tvarkiečių" seniūnas Petras Gražulis kalbėjo 103 kartus: daugiausia jis dalyvavo diskusijose ir replikavo.

Per pavasario sesiją buvo ir nemažai parlamentarų, nė karto neatvėrusių burnos arba kalbėjusių vos vieną kitą kartą. Tiesa, į šią statistiką įtrauktas ir socialdemokratas Vidas Mikalauskas, Seimo nario priesaiką davęs priešpaskutinę sesijos dieną, bei merais išrinkti Liberalų sąjūdžio atstovai Remigijus Šimašius ir Algis Kašėta, tuo metu daugiausia dėmesio skyrę savivaldos reikalams.

Tarp „bebalsių“ Seimo narių - "darbietė“ Vitalija Vonžutaitė. Viena Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos herojų nekalbi ne tik Seime, bet ir su žurnalistais. „Esu užimta“, - LŽ pareiškė ji, net neišklausiusi klausimo.

Nė karto šią sesiją Seime nekalbėjo ir socialdemokratas Aleksandras Zeltinis bei jo partijos bičiulis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Mato kitokią misiją

Vos vieną kartą į diskusiją įsitraukęs konservatorius Egidijus Vareikis tvirtino kalbantis ne Seime, bet Europos Parlamente. „Jei pasižiūrėtumėte, kiek kalbėjau išvažiuojamųjų sesijų į Europos Parlamentą metu Strasbūre, tada gal sakytumėte, kad esu daugiausiai kalbantis Lietuvos seimūnas. Mano temos susijusios su Europos, žmogaus teisių klausimais, tad, pavyzdžiui, prieš dvi savaites Strasbūre žmogaus teisių klausimais kalbėjau gal penkis kartus“, - aiškino jis.

Paklaustas, ar šios temos neaktualios Seime, E. Vareikis pareiškė, kad Lietuvoje tuo niekas nesidomi. „Jūs man pasakykite, kam Lietuvoje įdomu, pavyzdžiui, kalbėti apie be žinios dingusių Ukrainos asmenų klausimus ar apie Azerbaidžano demokratiją? Taip, turiu galimybę kelti tuos klausimus ir Seime, bet žmonėms neįdomu“, - tvirtino konservatorius.

Pasak E. Vareikio, Seimo „futbolo komandoje“ jis esąs vartininkas, o iš jo reikalaujama mušti įvarčius.“Bet aš nelenktyniauju su puolėjais: tegu jie muša įvarčius, o aš užsiimu ta parlamentine veikla, kuri priklauso man“, - kalbėjo jis.

Vis dėlto politikas taip ir nesugebėjo tiksliai įvardyti, kokie darbai trukdo jam viešai pareikšti savo nuomonę. „Konstitucijoje numatyta, kad Seimas atlieka 20 misijų. Žiniasklaida darbą paprastai vertina pagal dvi: kiek pateikei įstatymų pataisų ir kiek kartų kalbėjai. Jei kam įdomu, tegu pasidomi kitomis 18 misijų. Viena jų - atstovavimas Seimui parlamentinėse užsienio organizacijose. Kažkam reikia ir tai daryti“, - tikino E. Vareikis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"