TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo kanclerį gins nuo politikų

2014 01 10 6:00
S.Šedbaras Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Buvusio Seimo kanclerio Gintauto Vilkelio atleidimo istorija, parlamento kasą patuštinsianti ketvirčiu milijono litų, verčia parlamentarus koreguoti Seimo statutą. Pavasario sesijoje planuojama patikslinti kanclerio skyrimo ir jo paslaugų atsisakymo tvarką.

Lapkritį baigiasi Seimo kanclerio Jono Mileriaus penkerių metų kadencija. Iki to meto Seimo nariai ketina apsispręsti, pagal kokią tvarką bus skiriamas naujas Seimo kanceliarijos vadovas. Sustyguoti kanclerio skyrimo ir atleidimo teisinio reguliavimo normas Seimą įgaliojo Konstitucinis Teismas (KT), nagrinėjęs G.Vilkelio bylos peripetijas. KT konstatavo, kad Seimo statute turi būti nustatyti “aiškūs reikalavimai pretendentui į Seimo kanclerius, aiški, nedviprasmiška jo atleidimo iš pareigų tvarka”. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narių nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Vieni mano, kad kancleris į darbą turėtų būti priimamas konkursu, kiti tuo abejoja. Idėjų keisti parlamento kanceliarijos vadovo skyrimo tvarką būta ir praėjusios kadencijos metu. Siūlyta, kad šį aukščiausio rango valstybės tarnautoją skirtų parlamento valdyba, o ne visas Seimas, kaip yra dabar. Būta nuomonių, kad kanclerio kadenciją vertėtų susieti su parlamento pirmininko įgaliojimų laikotarpiu.

Sprendimo dar ieškos

Seimo TTK pirmininkas Julius Sabatauskas LŽ prisipažino kol kas neturįs nuomonės, kaip galėtų būti keičiama kanclerio skyrimo ir atleidimo tvarka. “Bent jau skiriant šis valstybės tarnautojas iš tiesų yra priklausomas nuo politikų. Taip pat ir atleidžiant”, - pastebėjo jis. Todėl, pasak TTK vadovo, šį procesą reikėtų sureguliuoti taip, kad liktų kuo mažiau prielaidų manyti, jog kancleriui daro įtaką politinės jėgos. J.Sabatauskas teigė nematantis jokių rimtų argumentų, kodėl Seimo, jo pirmininko ir kanclerio kadencijos turėtų būti sutapatintos. “Tuomet jis tikrai taptų politinės valios vykdytoju”, - mano komiteto pirmininkas. Ar kanclerio kandidatūrai palaiminti pakaktų vien Seimo valdybos žodžio, ar būtinas viso parlamento pritarimas, J.Sabatauskas sakė negalįs atsakyti. “Ir vienu, ir kitu atveju yra savų pliusų ir minusų”, - teigė jis. Parlamentaras vylėsi, kad ne tik šią, bet ir kitas pribrendusias Statuto pataisas pavyks priimti per pavasario sesiją.

Ydinga tvarka

TTK pirmininko pavaduotojo Stasio Šedbaro nuomone, egzistuojanti Seimo kanclerio skyrimo tvarka “tikrai yra ydinga - nei kipšas, nei gegutė”. “Man atrodo, kad turėtų būti skelbiamas konkursas, pagal kurio rezultatus Seimo valdyba patvirtintų laimėtoją. Ne Seimo pirmininkas turėtų siūlyti kandidatą”, - LŽ sakė parlamentaras. Jo nuomone, Seimo kancleris tikrai turėtų būti karjeros, o ne politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas. “Nepamirškime, kad Seimo kancleriui draudžiama dalyvauti politinių partijų veikloje”, - priminė S.Šedbaras. Pasak jo, dabartinė tvarka sukelia problemų ir pačiam kancleriui. “Jis nėra užtikrintas dėl savo ateities, turi lankstytis. Gerai, kad dabartinis kancleris yra gana objektyvus, paslaugus, bet niekam nepataikauja. Tačiau prielaidos tokiems dalykams egzistuoja”, - pripažino TTK vicepirmininkas. Jis taip pat teigė nepritariantis, kad kanclerio ir Seimo kadencijos būtų susietos. Tokiu atveju jis esą taptų politiniu pareigūnu.

Tuo metu TTK narys Vytautas Gapšys abejojo konkurso nauda skiriant Seimo kanclerį. Pasak jo, Seimas – vienintelė ir specifinė šalies institucija šalyje. Jai vadovauti turi visapusiškai tokią sritį išmanantis asmuo, kurį išrinkti konkurso būdu gali būti sudėtinga. V.Gapšys taip pat mano, kad tvirtinti kanclerio kandidatūrą turi visas Seimas, o ne tik valdyba. “Manau, kad toks pretendentas į vadovus turėtų būti išmėgintas balsavimo procedūra”, - teigė Seimo narys.

Nuostatos kito

Per du dešimtmečius Seimo kancleriai buvo skiriami įvairiais būdais. Iš pradžių jais galėjo būti ir Seimo nariai (tuometinės Lietuvos demokratinės darbo partijos atstovas Neris Germanas, dabartinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma). 2000-aisiais pataisius Seimo statutą kancleriu penkeriems metams galėjo tapti viešą konkursą laimėjęs asmuo, ne parlamentaras. Jo kandidatūrą turėjo palaiminti Seimas. Tačiau jau po metų konkurso nuostatos buvo atsisakyta ir numatyta, kad kandidatą Seimui turi siūlyti parlamento vadovas. Seimo kancleriu taip pat yra buvęs Arvydas Kregždė, jis 2006 metais atsistatydino kilus vadinamajam privilegijų skandalui. Jį pakeitė G.Vilkelis, šį – J.Milerius.

Pagal dabartinę tvarką Seimo kanclerį įstatymų nustatyta tvarka penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia parlamentas Seimo pirmininko siūlymu. Kancleriu negali būti skiriamas Seimo narys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"