TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo komitetas ir komisija - prieš referendumą dėl dvigubos pilietybės

2013 12 18 10:45
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) bei Konstitucijos komisija siūlo nerengti referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Sprendimai ir TTK, ir Konstitucijos komisijoje priimti vienbalsiai.

"Konstitucinėje demokratijoje referendumas yra svarbus institutas, tačiau kurio organizavimas ir vykdymas valstybei kainuoja brangiai. Iki šiol vykusi diskusija dvigubos pilietybės klausimu parodė, kad Pasaulio lietuvių bendruomenė, esanti labiausiai suinteresuota dvigubos pilietybės įteisinimo klausimu, pati nepritaria referendumo idėjai bei pabrėžia, kad iki šiol dar nepakankamai išnagrinėti visi dvigubos pilietybės įteisinimo teisiniai aspektai. Todėl referendumo organizavimo iniciatyva šiuo metu, ypač kai nėra pasiektas vieningas sutarimas su Pasaulio lietuvių bendruomene, nėra pagrįsta pakankamu visuomenės palaikymu, todėl gali lemti atsitiktinius referendumo rezultatus", - teigiama TTK nutarime.

Pasak Konstitucijos komisijos pirmininkės socialdemokratės Rimantės Šalaševičiūtės, jiems nepavyko rasti tinkamos formuluotės referendumui dėl Konstitucijos keitimo dvigubos pilietybės klausimu.

"Iš penkių pasiūlytų formuluočių visos tam tikra prasme buvo diskriminacinės", - sakė ji trečiadienį per TTK posėdį.

Be to, anot politikės, yra nemaža grėsmė, kad referendumas neįvyks, o jeigu vis dėlto įvyktų ir būtų pakeista Konstitucija, tuomet būtų sunku įstatymu užlopyti spragas, kurios atsirastų.

Pasak R.Šalaševičiūtės, reikėtų tobulinti Pilietybės įstatymą, o ne keisti Konstituciją.

"Pagrindinė kategorija lietuvių, kuriems reikia išsaugoti pilietybę - antroji emigrantų banga, išvykusi po Nepriklausomybės atkūrimo (...). Jų problemą reikėtų išspręsti Pilietybės įstatymo pakeitimais", - sakė Konstitucijos komisijos vadovė.

TTK vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras taip pat svarstė, kad reikia "apvalyti" Pilietybės įstatymą.

"Galbūt reikėtų pabandyti apvalyti kai kurias nuostatas, kurios labai griežtai reaguoja į tą žinią, kad Lietuvos pilietis įgijo kitos šalies pilietybę. Apie vienus sužino, apie kitus nesužino. Oro uoste atima pasą Migracijos departamento pareigūnas, ar jis turi tokią teisę? Jeigu eitume JAV keliu, kur pats teisinis reguliavimas yra gana griežtas, bet teisės taikymo praktika visai kitokia - jeigu žmogus įgija draugiškos šalies pilietybę, tai pripažįstama, kaip faktas ir niekas nekelia į paviršių", - sakė S.Šedbaras.

Seimas po pateikimo yra pritaręs "darbiečio" Artūro Paulausko nutarimo projektui dėl referendumo surengimo. Jis siūlo surengti referendumą su tokia formuluote: "Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta šitaip: "Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu".

Konstitucijos komisijos pirmininkė pareiškė, kad jiems nagrinėjant minėtą projektą konstitucinės teisės specialistai atkreipė dėmesį, jog ši formuluotė gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Tai nurodoma ir trečiadienį priimtame TTK sprendime. Anot jo, "neribotos dvigubos pilietybės atvejų įteisinimas sąlygotų galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, kai pilietybės suteikimo ir pasų įteikimo politiką nedraugiškos valstybės gali naudoti įtampos kėlimo bei savo įtakos stiprinimo tikslais".

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"