TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo komitetas: Tautos istorinės atminties tarybą turėtų sudaryti 21 asmuo

2014 10 15 10:13
Audronė Pitrėnienė Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Šiandien Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitete svarstytas jau trečiasis Tautos istorinės atminties įstatymo projektas. Esminis klausimas keltas dėl tarybos narių skaičiaus. 

Ši institucija kartu su Seimu, Prezidentu bei Vyriausybe, pagal įstatymo projektą, turėtų dalyvauti nustatant Tautos istorinės atminties objektus bei įprasminant valstybės istorinio paveldo atminimą, t.y. nustatant atmintinus metus, dienas, vietas etc. Svarstytame projekte buvo numatyta, jog tarybą turėtų sudaryti trisdešimt asmenų, tačiau po neilgų diskusijų nubalsuota, jog tinkamiausia sudėtis – dvidešimt vienas.

Užregistruotos trys pataisos

Seimo Narys Povilas Gylys pasiūlė į numatomą trisdešimties asmenų tarybą įtraukti dar vieną narį – Lietuvos Helsinkio grupės atstovą. Argumentuojama, jog ši grupė padarė didelę įtaką Lietuvos istorijos raidai bei buvusios SSRS ir daugelio Rytų Europos valstybių demokratėjimui, žmogaus teisių plėtojimuisi.

Tačiau komiteto pirmininkės, Darbo partijos frakcijos narės Audronės Pitrėnienės nuomone, toks tarybos narių skaičius per didelis ir trukdytų jos darbo koordinavimuibei efektyvumui. Politikės siūlymu, tarybą turėtų sudaryti penkiolika narių.

Vis dėlto komitetas nubalsavo už kompromisinį variantą, kurį pateikė mišrios Seimo narių grupės nariai Algirdas Patackas, Rima Baškienė bei Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos atstovai Valentinas Stundys, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis. Jų nuomone, geriausiai veiktų taryba, susidedanti iš dvidešimt vieno nario.

Priimtoje pataisoje siūloma neišbraukti UNESCO komisijos pirmininko, LGGRTC direktorės, valstybinio radijo ir televizijos direktoriaus, Etninės kultūros globos tarybos, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo ir jaunimo sambūrio „Pro Patria“, kaip siūlyta komiteto pirmininkės. Tačiau išbrauktas Rašytojų sąjungos atstovas bei įtraukta po žmogų iš P. Gylio siūlytos Helsinio grupės bei Lietuvos istorijos instituto.

Siekiama reprezentatyvumo

Valentinas Stundys

Būtent dvidešimt vieno nario taryba siūlyta ne tik todėl, kad tokia yra įprastai Seimo nutarimu tvirtinamų tarybų sudėtis. V. Stundys pažymėjo, jog tokia, pirmą kartą Lietuvos istorijoje po Nepriklausomybės atkūrimo steigiama institucija atminties politikai koordinuoti, turi būti reprezentatyvi. „Dvidešmt vieno nario siūlymas nėra atsitiktinis, iš piršto išlaužtas […] Tokia taryba turi būti reprezentatyvi, aprėpti visą interesų lauką“, – sakė politikas komiteto posėdyje.

Kitas komiteto narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Gintaras Steponavičius posėdžio metu iškėlė klausimą dėl jaunimo organizacijų atstovavimo. Pataisoje, už kurią nubalsuota, jaunimui skiriamos dvi vietos – Lietuvos jaunimo oganizacijų tarybai, jungiančiai didelę dalį Lietuvos organizacijų, bei jai nepriklausančiam patriotinio jaunimo sambūriui „Pro Patria“. Vietoje pastarųjų skautus arba ateitininkus siūlęs komiteto narys kolegų buvo patikintas, jog „Pro Patria“ iškirtinai rūpinasi istorine tautos atmintimi, ją sudaro akademinis jaunimas, neturintis ryšių su politinėmis partijomis.

Patarti, ne primesti

Tautos istorinės atminties įstatymo projektas tobulinamas jau antrus metus, Seimo narių susirūpinimą tuo, ką piliečiai atsimena, kai kurie akademikai, pavyzdžiui UNESCO komisijos generalinė sekretorė dr. Marija Drėmaitė ar Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, yra įvardiję kaip demokratinėje visuomenėje nepriimtiną, galintį brukti bendrą istorijos supratimą ir jį kontroliuoti. Tačiau Europos žmogaus teisių fondas yra pateikęs savo nuomonę, kurioje išdėstoma, jog šis įstatymas nekelia grėsmės, jog bus sukurta „siaura ir vienintelė istorijos versija“ dėl to, jog tarybą sudaro asmenys iš skirting aplinkų.

Šiandien vykusiame komiteto posėdyje taip pat nuspręsta išbraukti dalį, kurioje numatoma, kad tarybos sprendimai atminties politikos klausimais „privalomi valstybės ir savivaldybės institucijoms“. Komiteto pirmininkė A. Pitrėnienė pabrėžė, jog taryba „turi patarti, o ne priversti“.

Numatoma, jog Seimo nariai patobulintą įstatymo projektą svarstys lapkritį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"