TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo komitete - maišto nuotaikos

2014 10 09 6:00
Seimo ŽTK pirmininkui Leonardui Talmontui kolegos priekaištauja dėl neveiklumo ir kompetencijos stokos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) nariai siūlo jį vadinti kitaip. Politikų teigimu, šios kadencijos ŽTK, kuriam iki šiol vadovauja valdančiąją koaliciją palikusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Leonardas Talmontas, žmogaus teisės rūpi mažiausiai, o teisės aktų svarstymą čia lemia partiniai interesai.

Lietuvoje nebeliko su žmogaus teisėmis susijusių problemų. Toks įspūdis susidaro peržvelgus šio rudens ir ankstesnes 10 narių turinčio ŽTK posėdžių darbotvarkes. Jose įrašyta vos po kelis svarstytinus klausimus, bet ir tie mažai ką bendra turi su žmogaus teisėmis.

Komiteto narių, atstovaujančių ir valdantiesiems, ir opozicijai, nuomone, atsakomybė dėl tokio neveiklumo, prioritetinių krypčių nebuvimo pirmiausia tenka ŽTK pirmininkui. Teigiama, jog agronomo išsilavinimą turintis buvęs kolūkio “Lenino priesakai” pirmininkas ir Šalčininkų rajono meras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas L. Talmontas tikrai nėra tas politikas, kuris gali didžiuotis kompetencija žmogaus teisių srityje.

Piktina neveiklumas

“Iš tiesų atrodo, kad mūsų komitetas neturi ką veikti”, - pripažino ŽTK narė opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė. Nors svarbių žmogaus teises reglamentuojančių įstatymų pataisų netrūksta, nežinia kodėl, pasak jos, per komiteto posėdžius apsiribojama nereikšmingų teisės aktų svarstymu.

“Sudarant posėdžių darbotvarkes labai daug lemia pirmininko žodis. Tačiau akivaizdu, kad jis apsiriboja klausimais, kurie aktualūs LLRA”, - LŽ tvirtino antrą kadenciją ŽTK dirbanti D. Kuodytė. Pavyzdžiui, iš komiteto darbotvarkių matyti, kad Tautinių mažumų įstatymo pataisų svarstymas nutįso net per keturis posėdžius.

D. Kuodytės manymu, šiuo metu komitete susidariusi keista situacija - dauguma jo narių yra žmonės, kurie turi gana savitą supratimą apie žmogaus teises. “Ir tas supratimas labai toli nuo europinio žmogaus teisių diskurso”, - pabrėžė liberalė. Todėl, anot politikės, šią kadenciją ŽTK turėtų vadintis “kaip nors kitaip”.

Socialdemokratės Marijos Aušrinės Pavilionienės teigimu, labai gaila ir skaudu, kad šios kadencijos ŽTK, kuris pagal svarbą turėtų prilygti Europos, Užsienio ar Socialinių reikalų ir darbo komitetams, yra “tuščia vieta”. “Dominuoja plika akimi matomi interesai. O juk tokiam komitetui turėtų vadovauti politikas, kuris domisi žmogaus teisių problematika, savarankiškai ieško aktualijų, konsultuojasi su šios srities specialistais”, - LŽ sakė parlamentarė.

Išėjo iš posėdžio

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Matukevičius taip pat sutiko, kad ŽTK darbas turėtų būti intensyvesnis. “Mano akimis, komitetas yra specifinis ir savaip ypatingas. Visi žinome, kad žmogaus teisių padėtis mūsų šalyje nėra labai gera. Tačiau pasakysiu atvirai - ne visada mūsų komitetas užsiima tuo, kuo privalėtų”, - neslėpė jis. V. Matulevičius labai norėtų, kad ŽTK vairą suktų patirties žmogaus teisių srityje turintis parlamentaras.

Visi kalbinti ŽTK nariai prisipažino, kad juos ypač papiktino praėjusią savaitę komiteto posėdyje kilęs incidentas, kai Darbo partijos (DP) frakcijos atstovas mėgino prastumti dokumentą, kuriuo būtų buvę konstatuota, jog vadinamoji DP juodosios buhalterijos byla yra politinė.

„Akivaizdu, kad tokie „žygiai“ daromi dėl vienos konkrečios priežasties - Europos Parlamente artėja balsavimas dėl Viktoro Uspaskicho neliečiamybės. Regis, teisiamiems veikėjams vėl trūksta argumentų, kaip išsisukti nuo atsakomybės. Tokiais įžūliais bandymais tik parodoma „darbiečių“ desperacija ir jų situacijos beviltiškumas“, - įsitikinusi D. Kuodytė.

Anot V. Matulevičiaus, “buvo bandoma pasinaudoti komitetu išvalant V. Uspaskicho mundurą ir padarant jį auka”. D. Kuodytė, M. A. Pavilionienė ir V. Matulevičius tuomet demonstratyviai išėjo iš ŽTK posėdžio ir sugriovė kvorumą. Taip minėta rezoliucija buvo “nukenksminta”.

Skundų negavo

Seimo vicepirmininkas LLRA atstovas Jaroslavas Narkevičius, prižiūrintis parlamento komitetų darbą, dievagojosi dėl ŽTK veiklos negavęs jokių skundų. “Į komitetų reikalus nesikišu, jie yra savarankiški vienetai. Labiau koordinuoju administracinius dalykus”, - LŽ aiškino jis. J. Narkevičius tikino, kad ŽTK vadovas L. Talmontas, kaip ir kitas LLRA atstovas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Michalas Mackevičius, Seimo pirmininkei yra įteikęs atsistatydinimo prašymą. Taip jie esą pasielgė vykdydami LLRA politinės tarybos sprendimą.

Jis pats, kaip teigė, vadovaujasi nuostata, kad vicepirmininko postas priklauso opozicijai, todėl neketinantis iš jo trauktis. Pasak J. Narkevičiaus, pagal kvotą LLRA frakcijai priklauso komiteto pirmininko arba pavaduotojo kėdė, taip pat komisijos vadovo postas. Valdančiųjų skaičiavimu, ŽTK pirmininko vieta turėtų atitekti DP frakcijos atstovams.

“Dėl kandidatų kol kas nediskutavome. Komitetas dirba, sprendimai priimamai”, - LŽ teigė DP frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys. Anot jo, ne viename pasaulio parlamente ŽTK vadovo postas yra patikėtas opozicijos atstovams, todėl "darbietis" neatmetė galimybės, kad L. Talmontas gali išsaugoti savo kėdę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"