TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo kontrolierius kluptelėjo ties slenksčiu

2015 07 07 6:00
Augustinas Normantas. DELFI (J. Markevičiaus) nuotrauka

Parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė iki pasibaigiant pavasario sesijai taip ir nepateikė naujos kandidatūros į Seimo kontrolierių įstaigos vadovo postą, nors dabartinio vadovo Augustino Normanto kadencija baigėsi jau prieš kelis mėnesius. Seimo pirmininkė dėl A. Normanto veiklos laukia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos bei parlamentinio Audito komiteto išvadų, nors šio nariai tvirtina jokio tyrimo iki šiol nevykdę.

„Seimo pirmininkė L. Graužinienė laukia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) ir Seimo Audito komiteto pradėtų tyrimų, susijusių su Seimo kontrolierių įstaigos vadovo A. Normanto veikla, išvadų. Seimo kontrolierių vadovo skyrimo klausimas bus sprendžiamas gavus šias išvadas. Jeigu išvados Seimo pirmininkės nepasieks iki pavasario sesijos pabaigos, klausimas persikels į rudens sesiją“, - LŽ nurodė Seimo pirmininkės patarėja Dalia Valentienė.

Šią savaitę parlamentarai jau baigė pavasario sesiją – nei A. Normanto, spėjusio apsilankyti pas Seimo pirmininkę, nei kito pretendento į Seimo kontrolierių įstaigos vadovo postą pavardė politikams taip ir nebuvo pateikta. Negana to, kitaip nei VTEK, kuri šiuo metu atlieka tyrimą dėl A. Normanto neva Seimo kontrolierių įstaigos lėšomis surengtų vaišių darbuotojams, sveikinusiems jį su gimtadieniu, parlamentinis Audito komitetas jokio šio pareigūno veiklos nagrinėjimo nėra pradėjęs.

Užstrigo komitete

„Įdomiai gaunasi: Audito komitetas Valstybės kontrolės medžiagą apie Seimo kontrolierių įstaigos veiklą gavo dar prieš metus - 2014-ųjų birželį, Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis savo ruožtu šių metų gegužės pradžioje perdavė visą pluoštą klausimų, susijusių su A. Normanto veikla. Komitete mes jų nesvarstėme – tiesą sakant, net nelabai žinojome apie tokią medžiagą, nors mūsų komiteto pirmininkė yra tos pačios frakcijos, kaip ir P. Gražulis, atstovė. Nežinau, ar tai lemia kokie vidiniai nesutarimai „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoje, ar kitos aplinkybės, bet komitetas jokio tyrimo šiuo klausimu nevykdo, bent jau aš, pirmininkės pavaduotojas, apie tai nieko nežinau“, - LŽ teigė Seimo Audito komiteto vicepirmininkas parlamentinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos atstovas Donatas Jankauskas.

Seimo frakcija „Tvarka ir teisingumas“, vadovaujama P. Gražulio, į savo posėdį A. Normantą kvietė gegužės pradžioje, kai politikus esą užplūdo gyventojų skundai dėl Seimo kontrolierių įstaigos veiklos. Pretenzijos, kaip teigiama, reiškiamos dėl abejingo požiūrio į žmonių keliamas problemas, dėl to darbo jau turi ir teismai, Seimo kontrolierių įstaigos reorganizacijos bei vykdytų projektų, keliančių abejonių dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo skaidrumo.

„A. Normantas frakcijoje atsakė į klausimus, bet jo atsakymai mūsų nelabai tenkino. Pavyzdžiui, taip ir neišgirdome atsakymo, kodėl Seimo kontrolieriaus įstaigai reikėjo kurti papildomus brangiai apmokamus etatus, tarkime, vyriausiojo patarėjo, kurio atlyginimas siekia apie 2300 eurų”, - LŽ sakė P. Gražulis.

Jo teigimu, A. Normantui kelti klausimai ir Seimo kontrolieriaus pateikti atsakymai buvo perduoti Seimo valdybai bei Audito komitetui toliau nagrinėti. „Kodėl šis komitetas nepradėjo nagrinėti šio klausimo, aiškinsiuosi. Juk visi minėti dalykai verčia suabejoti Seimo kontrolieriaus veiklos skaidrumu“, - kalbėjo „tvarkietis“.

Gresia nuostoliai valstybei

Pretenzijos Seimo kontrolierių įstaigai ir jos vadovui A. Normantui pastaruoju metu pilasi lyg iš gausybės rago. Vos prieš savaitę Vyriausiasis administracinis teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir įpareigojo jį iš naujo nagrinėti bylą, kurioje nuteistasis iš valstybės siekia prisiteisti milijoną eurų už, jo manymu, Seimo kontrolierių neveikimą – atsisakymą tirti jo skundą dėl to, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai neužtikrino kaliniui galimybės bausmę atlikti kartu su nerūkančiais asmenimis.

Panašus skundas teisme nagrinėtas ir praėjusiais metais. Tuomet nuteistasis dėl Seimo kontrolierių neveikimo iš valstybės siekė prisiteisti 2,3 tūkst. eurų neturtinę žalą. Seimo kontrolieriai šį skundą buvo atsisakę tirti aiškindami, kad daugelis jame keltų pretenzijų buvo išspręstos gera valia arba nagrinėjamos teismuose.

Seimo kontrolierių įstaiga savo ruožtu tvirtina, kad teismas šiuo metu nagrinėja bylą ne dėl Seimo kontrolieriaus priimto sprendimo, bet dėl žalos, kurią galėjo sukelti Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmai, atlyginimo.

„Pareiškėjai, nepatenkinti Seimo kontrolierių priimamais sprendimais, yra ir anksčiau kreipęsi į teismą. Konkrečiu atveju valstybė nuostolių dėl įstaigos veiklos nepatirs, nes, kaip jau minėta, tinkamas atsakovas minimoje byloje yra Marijampolės pataisos namai. Seimo kontrolierius ne kartą yra pabrėžęs, kad valstybė, neužtikrindama nuteistųjų ir suimtųjų teisių, numatytų Europos žmogaus teisių konvencijoje, nuolat patiria didelius nuostolius, kai nuteistieji ir suimtieji kreipiasi į nacionalinius teismus, o vėliau ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl netinkamų nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygų“, - LŽ nurodė Seimo kontrolierių įstaigos vyriausias specialistas komunikacijai Vytautas Valentinavičius.

Seimo kontrolierių veikla susidomėję politikai stebisi tokiais argumentais ir pranašauja, kad skundų dėl šios institucijos neveikimo, o kartu ir reikalavimų valstybei atlyginti žalą, gali tik didėti. Oficialūs duomenys rodo, kad Seimo kontrolieriai pastaraisiais metais sugeba išnagrinėti vis mažiau piliečių skundų. Įstaigos LŽ pateiktais duomenimis, 2013 metais Seimo kontrolieriai išnagrinėjo 800 skundų, o 900 – atsisakė nagrinėti. Praėjusiais metais išnagrinėta 1300 skundų, o 650 jų buvo atmesti.

Abejonių daugėja

Abejonių Seimo kontrolierių įstaigos veiklos skaidrumu sukėlė ir šios institucijos Europos Sąjungos lėšomis vykdytas įstaigos veiklos organizavimo įdiegiant elektroninę administravimo ir dokumentų valdymo sistemą projektas. Prieš ketverius metus pradėtam įgyvendinti sumanymui kontroliuojanti Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) per kelis kartus išmokėjo daugiau kaip 153 tūkst. eurų, tačiau dabar aiškėja, kad dalis pinigų buvo skirta už įstaigos priimtus, bet realiai taip ir neatliktus darbus. Seimo kontrolierių įstaiga dėl to į teismą kreipėsi tik tuomet, kai ESFA, atlikusi neplaninius skirtų lėšų panaudojimo patikrinimus, konstatavo pažeidimus.

Su Seimo kontrolierių įstaigos vadovo A. Normanto veikla susijęs skundas šiuo metu nagrinėjamas ir VTEK. Tyrimas pradėtas gavus pranešimą, neva praėjusių metų lapkričio 27-ąją, Seimo kontrolierių įstaigos kolektyvui A.Normantą sveikinant gimimo dienos proga, jubiliato pavedimu darbuotojams buvo organizuojamos vaišės, galbūt apmokėtos įstaigos lėšomis. Pats kontrolierius žiniasklaidai yra tvirtinęs, kad jokia asmenine proga įstaigos pinigų nenaudojo, o pagrindu skundui tapo jo gimtadienio išvakarėse vykęs renginys, kuriame diskutuota apie nusikaltimų aukų apsaugą – jo dalyviai vaišinti gėrimais ir užkandžiais. Kaip yra iš tiesų, turėtų paaiškėti rudeniop – per vasarą VTEK tikisi baigti tyrimą.

Pretenzijų nereiškia

Seimo kontrolierių įstaigos vadovas A. Normantas, LŽ pasiteiravus, ar siektų savo pareigas eiti dar vieną kadenciją, teigė negalįs vertinti kandidatų parinkimo procedūrų, nes apsisprendimas – Seimo pirmininkės teisė. Tačiau, pasak jo, per daugiau nei dvejus metus, kol vadovavo šiai institucijai, Seimo kontrolierių įstaigoje įgyvendintas ne vienas teigiamas pokytis: įstaiga tapo nacionaline kankinimų prevencijos institucija, artėja prie tikslo tapti nacionaline žmogaus teisių institucija, prisijungė prie Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklo.

„Seimo kontrolierių įstaigos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2014 metų lapkritį vykdyta reprezentatyvi visuomenės gyventojų apklausa atskleidė, kad net 54 proc. šalies gyventojų žinotų, kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių, o 2012 metais žinančiųjų, kur ieškoti pagalbos, buvo vos 27,9 procento. Apklausos duomenimis, net 42 proc. Lietuvos gyventojų dėl pažeistų žmogaus teisių kreiptųsi į Seimo kontrolierius, nors 2013 metais tokių buvo 34,5 proc., o 2012-aisiais – vos 24,3 procento“, - LŽ nurodė A. Normantas.

Iš tiesų, nepaisant įvairių kylančių abejonių, A. Normantas gali išsaugoti savo postą.

„Tarp koalicijos partnerių buvo sutarimas, kad šio Seimo kontrolierių įstaigos vadovo kandidatūra bus pateikta pavasario sesijoje, bet gal Seimo pirmininkė, matyt, nespėjo to padaryti. Mes esame kalbėję, kad palaikytume A. Normanto kandidatūrą“, - LŽ sakė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys. Kitos parlamentinės frakcijos, nors ir tvirtina dėl būsimo Seimo kontrolieriaus pavardės nediskutavę, didelių pretenzijų, nepaisant skambančių abejonių, jam taip pat nereiškia.

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno P. Gražulio manymu, tokia situacija neturėtų stebinti. Esą Seime niekam ne paslaptis, kad A. Normantas, ilgus metus dėstantis Vilniaus universiteto Teisės fakultete, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, turi įtakingų užtarėjų visose parlamentinėse frakcijose. „Tai, kad A. Normantas turi Seime įtakingų užtarėjų, nebūtų nieko keisto. Suprantama, kad jis pažįsta daug politikų, su kai kuriais gal net asmeniškai draugauja“, - svarstė P. Gražulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"