TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo nariai: Darbo kodekso veto reikėjo tikėtis

2016 07 04 17:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seimo nariai sako, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas vetuoti naująjį Darbo kodeksą jų nenustebino, bet motyvus vertina skirtingai.

Parlamentinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdemokratė Kristina Miškinienė BNS teigė, kad prezidentė vetavo tas nuostatas, dėl kurių komitetas ilgiausiai diskutavo ir buvo priėmęs sprendimus, kurių Seimas vėliau nepalaikė.

„Tai tie klausimai, dėl kurių komitete buvo diskutuojami labai ilgai. Komitetas kaip tik ir pasisakė dėl papildomos apsaugos socialiai pažeidžiamiausioms grupėms, stengėmės tas apsaugas, kad nebūtų įteisintos nulinės sutartys, kad darbo ginčuose darbuotojai būtų traktuojami kaip silpnoji pusė, kad laikinojo įdarbinimo įmonės būtų licencijuojamos“, – sakė K.Miškinienė.

Pasak jos, jeigu Seimas labiau būtų atsižvelgęs į komiteto siūlymus, „vetuota būtų mažiau“.

„Susidaro toks įspūdis, kad jeigu Seimas būtų pritaręs komiteto pozicijai po svarstymo, tai prezidentės pastabų būtų žymiai mažiau“, – tvirtino komiteto vadovė.

Darbo partijos frakcijos vadovas Kęstutis Daukšys BNS tikino, kad prezidentės veto yra politikavimas, susijęs su rudenį vyksiančiais Seimo rinkimais.

„Tai daugiau politiniai pasiūlymai negu realūs. Politinis veiksmas. Politikos daugiau, nes viskas yra prieš rinkimus (Seimo rinkimai vyks spalį – BNS). Ko gero, pati prezidentė panašiai mąsto, kaip yra tame kodekse numatyta, bet tiesiog reikėjo parodyti, kad valdančioji dauguma kažką blogai daro, tai ir vetavo (...) Jeigu tas kodeksas būtų ne prieš rinkimus priimamas, niekas nebūtų vetavęs jo“, – sakė parlamentaras.

Tačiau jis pripažino, kad daliai prezidentės išsakytų pastabų galima būtų pritarti. K.Daukšys sutinka, kad galima atstatyti nuostatą, jog darbo ginčuose darbuotojai būtų traktuojami kaip silpnoji pusė.

„Darbdavys gali turėti daugiau pinigų advokatams. Bet jeigu profsąjungos būtų stipresnės negu dabar, tai apie jokią darbuotojo silpnesnę pusę nekalbėčiau“, – teigė K.Daukšys.

Jis taip pat neprieštarautų, kad būtų atšaukiamos nenustatytos apimties, kitaip vadinamos nulinės darbo sutartys, nors jos, anot parlamentaro, būtų naudingos ne visą darbo dieną dirbantiems gyventojams.

Tuo metu prezidentės siūlomam laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimui K.Daukšys kategoriškai prieštarauja.

„Jeigu konkurencijos mažinimas yra gerai, tai taip – galima jas licencijuoti. Kodėl tada kitų įmonių, veikiančių rinkoje, nelicencijuojame. Visame pasaulyje tokios įmonės veikia ir jų paprasčiausiai nebeliks, jeigu valdininkai pradės kištis“, – tvirtino K.Daukšys.

Liberalų frakcijos narys Gintaras Steponavičiu BNS sakė apgailestaująs, kad Seimas turės dar kartą svarstyti Darbo kodeksą, kuris „ilgus mėnesius buvo svarstomas ir priimtas kaip kompromisas, bandant įtraukti svarbias nuostatas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams“.

„Deja, didžioji dalis prezidentės vetuotų nuostatų neleistų kodeksui atspindėti šiandieninio laikmečio realijų, padaryti darbo santykius lankstesnius. Toks prezidentės veto iš esmės stabdo palankesnių sąlygų Lietuvoje kurti daugiau darbo vietų, leisti žmonės ne tik dirbti, bet ir užsidirbti. Labiau atspindima profesinių sąjungų, kai kuriais atvejais net dažnai atkartojant profesinių sąjungų argumentus ir logiką. Veto yra nuviliantis ir neatspindi XXI amžiau lankstesnių darbo santykių tikrovės“, – teigė G.Steponavičius.

Pasak parlamentaro, liberalų frakcija svarstys kiekvieną prezidentės vetuotą nuostatą ir vertins, „kiek iš liberalių vertybių, ta pozicija dėl veto palaikymo ar atmetimo yra priimtina“.

Tuo metu opozicijos lyderis Andrius Kubilius mano, kad Darbo kodeksas su prezidentės pataisomis gali būti priimtas.

„Raginsiu frakciją joms pritarti – jos ištiesų yra pakankamai jautrios, bet kartu išsaugo kai kurias pagrindines naujojo kodekso nuostatas – jų nekeičia, kodeksas su jomis gali pradėti veikti. Gyvenimas parodys, kad naujame kodekse yra gerai, o ką, galbūt, reikia taisyti. Aš įsitikinęs kad po metų prie jo vėl grįšime ir kai kurias nuostatas tikrai keisime siekdami arba dar didesnio lankstumo, arba socialinių garantijų“, – BNS teigė A.Kubilius.

Tačiau jis taip pat pripažino, kad „nėra aiški motyvacija dėl kai kurių pastabų“.

„Bet tarp jų nematau tokių, kurios sugriautų esminius naujojo kodekso principus“, – tvirtino A.Kubilius.

D.Grybauskaitė pirmadienį vetavo Seime priimtą darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą, sakydama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir „įteisina darbdavių dominavimą“. Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti vadinamųjų nulio valandų darbo sutarčių, griežčiau riboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui ir numatyti didesnes išeitines kompensacijas.

Iš viso prezidentė siūlo 22 pataisas, lyginant su Seimo priimtu įstatymu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"