TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo nariai išlaidų savo parlamentinei veiklai nepasididino

2012 11 06 12:34
Už įstatymo projektą balsavo 33 Seimo nariai./Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Seime antradienį neužteko balsų priimti įstatymui, kuris būtų padidinęs parlamentinei veiklai skiriamas išlaidas.

Už Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą balsavo 33 Seimo nariai, prieš buvo 17, susilaikė 26 parlamentarai.

Įstatymu būtų buvę nustatytos didesnės lėšos parlamentinei veiklai - mažiausiai po 4,7 tūkst. litų, taip pat Seimo kanceliarija ne vilniečiams būtų turėjusi nuomoti butus vietoj šiuo metu skiriamo buto Seimo viešbutyje.

Šiuo metu Seimo nariai mėnesiui išlaidoms parlamentinei veiklai gauna 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio (VMDU) sumą, dabar tai sudaro 2,1 tūkst. litų. Iš šių pinigų finansuojama automobilių nuoma, remontas, degalai, biuro nuoma, kanceliarinės reikmės. Jei nebus pratęsti mažinimai, nuo sausio ši suma didės iki 1,7 VMDU dydžio sumos - ir pagal dabartinį VMDU ji jau siektų 3,6 tūkst. litų.

Tuo metu naujasis įstatymas numatė, kad atskiroms reikmėms Seimo nariui būtų skiriama 1,4 VMDU dydžio suma (apie 3 tūkst. litų), ir dar papildomai būtų kompensuojama už automobilio nuomą maždaug po 1700 litų kas mėnesį.

Įstatymu siūlyta nustatyti, kad maksimalų kompensacijos už automobilį dydį kiekvienų metų sausio mėnesį turėtų nustatyti Seimo kanceliarija, apklaususi ne mažiau kaip penkias automobilių nuomos įmones ir apskaičiavusi vidutinės klasės automobilio (rinkos klasifikacija DE1), turinčio ne daugiau kaip penkias sėdimas vietas ir ne brangesnio kaip 40 VMDU (be PVM), nuomos kainos vidurkį.

Pagal pataisas, kanceliarija taip pat būtų turėjusi mokėti ir už Seimo narių biurų nuomą, o ne, kaip šiuo metu, pats Seimo narys iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų.

Be to, įstatymo projektas numatė, kad dar papildomai Seimo kanceliarija turėtų rasti lėšų parlamentarų būsto nuomai. Dabar visi sostinėje pastogės neturintys Seimo nariai apgyvendinami Seimo viešbutyje. Tuo metu, pagal projektą, Seimo nariui, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro, Seimo kanceliarija jo prašymu būtų privalėjusi išnuomoti būstą.

Įstatymas sankcijas už praleistus Seimo plenarinius posėdžius siūlė tik tuo atveju, jei parlamentaras be pateisinamos priežasties praleistų daugiau kaip pusę visų numatytų balsavimų dėl teisės aktų priėmimo, arba daugiau kaip pusę numatytų balsavimų komitetų ar komisijų posėdžiuose. Atlyginimas būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį. Šiuo metu Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, to mėnesio atlyginimas mažinamas vienu trečdaliu.

Projektu taip pat siūlyta įtvirtinti, kad dalyvavimas posėdžiuose - Seimo nario konstitucinė pareiga, o sistemingas šios pareigos nevykdymas be pateisinamos priežasties yra pagrindas inicijuoti apkaltą tam Seimo nariui.

Teikiamu projektu taip pat siūlyta riboti Seimo narių dalyvavimą komerciniuose pramoginiuose renginiuose, įskaitant jų kūrimą, režisavimą, prodiusavimą, vedimą ir kitokį dalyvavimą, tačiau pabrėžta, jog tai nereiškia, kad parlamentarai iš viso negali dalyvauti nepramoginio pobūdžio renginiuose ar audiovizualinės žiniasklaidos laidose, jeigu tai nesukuria Seimo nariui jokių įsipareigojimų to renginio ar laidos rengėjams ar kitiems asmenims.

Nors Konstitucinis Teismas 2004 metų liepą paskelbė nutarimą, kuriuo konstatavo, jog "įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę", o įstatyminis jų įtvirtinimas turi užtikrinti, kad tarpai tarp sesijų nebūtų traktuojami kaip poilsio laikas, fiksuotų atostogų projekte nuspręsta atsisakyti, nes esą toks teisinis reguliavimas būdingas posovietinėms, o ne Vakarų demokratinėms valstybėms.

Antradienį Seimo atmestas įstatymo projektas jau buvo antrasis, kuriam nepritarta. Prieš tai parlamentarai grąžino tobulinti grupės žinomų teisininkų parengtą projektą, kuriuo siūlyta kur kas griežčiau tvarkyti parlamentarų veiklą bei finansinius reikalus.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas apgailestavo, kad Seimas nepriėmė Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo, nors pripažino, kad parlamentinei veiklai skiriamos lėšos jame buvo išpūstos.

A.Salamakinas pažymėjo, jog įstatymą dėl parlamentarų veiklos sąlygų reikia priimti įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimus. "Mes eilinį kartą neįgyvendinome Konstitucijos nuostatų, kas yra labai blogai, - žurnalistams balsavimo po sakė A.Salamakinas, - aš galvoju, kad reikėtų dar kartą imtis to įstatymo".

"Yra Konstitucijos nuostata, ir apie tai Konstitucinis Teismas ne kartą pasisakė, kad negalima skirstyt, kaip dabar, biudžetinės lėšos turi būti skirstomos įstatymu", - pažymėjo parlamentaras.

Jis taip pat sakė, kad po nepavykusio balsavimo Seimas atsidūrė pato situacijoj, tačiau tuo pačiu tvirtino, jog minėtus klausimus turėtų išspręsti kadenciją baigiantis Seimas, kad priimti teisės aktai jau galiotų kitai kadencijai. Į klausimą, kokių veiksmų galėtų imtis parlamentas, kai liko tik pora plenarinių posėdžių, A.Salamakinas atsakė, kad "po šiandien dienos įvykių Prezidentūroj neaišku, kiek dar liko".

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį paskelbė, kad kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų rezultatų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"