TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo nariai nori daugiau galių

2013 07 04 6:00
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Parlamente įregistruotos įstatymų pataisos, kuriomis siekiama suteikti Seimo nariams teisę tiesiogiai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tačiau teisininkai abejoja, ar politikai sugebės patys parengti teismui visus reikiamus dokumentus, ar visada gins viešuosius, o ne kieno nors privačius interesus.

Seimo statuto ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo projektus įregistravo socialdemokratai Edvardas Žakaris ir Valerijus Simulikas. Pataisų aiškinamajame rašte teigiama, jog dar 2004 metais Konstitucinis Teismas nurodė, kad kiekvienas Seimo narys atstovauja visai tautai. Tačiau atlikdami šią savo konstitucinę priedermę tautos išrinktieji negali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, net jei to prašo rinkėjai.

Todėl siūloma išplėsti parlamentarų galias, o teismams suteikti teisę priimti nagrinėti Seimo narių kreipimusis ginant viešąjį interesą. Jei šiems siūlymams parlamentarai pritartų, jie įsigaliotų nuo kitų metų.

Surištos rankos

LŽ kalbintas Seimo narys E.Žakaris tvirtino, kad rengti pataisas jį paskatino gyvenimiška patirtis. „Teko susidurti su dviem atvejais Šiauliuose, kai į mane kreipėsi žmonės, prašydami ginti ne jų asmeninį, bet viešąjį interesą, kuris buvo pažeistas rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Viešojo intereso pažeidimas buvo akivaizdus, todėl su pagalbininkais surinkome visus reikiamus dokumentus ir kreipėmės į teismą“, - pasakojo parlamentaras. Tačiau netrukus jis iš teismo sulaukė pranešimo, kad kreipimasis nepriimtas nagrinėti. Motyvas – Lietuvos įstatymai Seimo nariui nesuteikia teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą.

Tokia padėtis sunkiai suprantama ne tik E.Žakariui, bet ir žmonėms, kurie į jį kreipiasi pagalbos. „Nenorime advokatauti, bet mums turėtų būti suteikta teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, kai aiškiai matyti, kad jis gali būti pažeistas“, - įsitikinęs politikas.

Samdytų teisininkus

Kiekvienas su teismais susidūręs asmuo žino, kad parengti kreipimusis į teismą nėra paprasta. Tik nedaugelis iš Seimo narių turi teisinį išsilavinimą.

Teisėjo duonos ragavęs Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimantas Bradūnas LŽ teigė abejojantis, ar teisinio darbo patirties neturintys asmenys sugebėtų parengti dokumentus teismui. „Yra keliami nemaži reikalavimai. Tai padaryti gali tik profesionalus teisininkas“, - tvirtino jis.

R.Bradūnas pripažino, kad prokurorai į teismus, gindami viešąjį interesą, kreipiasi kraštutiniu atveju, kai to nepadaro kitos valstybės institucijos, turinčios užtikrinti žmonių teises ir teisėtus interesus.

Seimo narys E.Žakaris pabrėžė, jog niekas netvirtina, kad parlamentarai patys privalės parengti visus reikiamus dokumentus. Tą esą galės padaryti jų padėjėjai.

Tokių pataisų nepakanka

Su siūlomomis pataisomis susipažinęs Teisėjų tarybos narys, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas LŽ tikino, jog tai, kad norima padidinti asmenų, kuriems būtų suteikta teisė ginti viešąjį interesą teismuose, būrį, nėra blogai – gal taip būtų labiau apginami visuomenei svarbūs interesai, nors teismams darbo ir padaugėtų. Tačiau nerimą jam kelia, tikėtina, per menka dalies Seimo narių kompetencija rengti dokumentus teismui. Be to, esama pavojaus, kad už deklaruojamų Seimo narių ginamų viešųjų interesų gali kyšoti privačių interesų ausys.

R.Gadliausko nuomone, siūlomų pataisų neužtektų, kad Seimo nariai galėtų teismams realiai teikti ieškinius ginant viešąjį interesą. „Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyta, kad į teismus ginant viešąjį interesą prokurorai, įvairių valstybės institucijų atstovai gali kreiptis įstatymų nustatytais atvejais, o ne kada panorėję. Kokiais atvejais gali kreiptis Seimo nariai, įstatymuose neapibrėžta. Nėra ir siūlymų“, - pažymėjo R.Gadliauskas.

Anot jo, kai kuriais atvejais Seimo nariai ir dabar turi pakankamai teisių ginti viešąjį interesą kreipdamiesi į teismą ir prašydami ištirti bet kurio norminio administracinio akto teisėtumą. Tai irgi yra viena iš viešojo intereso gynimo formų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"