TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo nariai VTEK skundžia KT teisėjus

2012 01 04 15:46

Parlamentarų nuomone, teisėjai galėjo supainioti privačius ir viešus interesus spręsdami dėl Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai.

Parlamentarų nuomone, teisėjai galėjo supainioti privačius ir viešus interesus spręsdami dėl Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai.

"KT teisėjai Egidijus Bieliūnas, Toma Birmontienė, Pranas Kuconis, Egidijus Šileikis, Algirdas Taminskas ir Dainius Žalimas yra akademinės bendruomenės nariai, ilgalaikiais darbo santykiais susiję su Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetais, dėl kurių veiklos sąlygų – ir finansinių – taip pat buvo sprendžiama. Nenuostabu, kad nuogąstaujame dėl galimo jų suinteresuotumo vienokia ar kitokia šios bylos baigtimi", – pranešime cituojamas vienas iš kreipimosi į VTEK iniciatorių, Seimo narys Paulius Saudargas.

Anot P.Saudargo, įtarimus sustiprina tai, jog minėtieji teisėjai, sprendžiant tiesiogiai su jų darbovietėmis susijusius klausimus, sudarė absoliučią daugumą ir todėl buvo sudarytos palankios sąlygos daryti esminę įtaką bylos baigčiai.

Parlamentarai kreipimosi tekste taip pat atkreipė dėmesį, jog šie teisėjai žinojo apie abejones dėl jų nešališkumo. Tai esą buvo pareikšta viešai, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu.

Kreipimąsi į VTEK pasirašė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Paulius Saudargas, Kazimieras Kuzminskas ir Justinas Urbanavičius, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Algis Kašėta ir Erikas Tamašauskas.

Etikos sargai BNS patvirtino gavę parlamentarų kreipimąsi ir ketina spręsti, ar imsis jį nagrinėti. VTEK posėdis numatomas kitą antradienį.

Komisijos atstovas Tomas Čaplinskas BNS sakė, kad VTEK, įvertinęs parlamentarų kreipimąsi, turės apsvarstyti, ar konkrečiu atveju galės imtis vertinti KT teisėjų elgesį, mat, pavyzdžiui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnis dėl nusišalinimo nuo sprendimų, kurie sukelia interesų konfliktą, teisėjams netaikomas.

"Priklauso nuo to, koks yra prašymo turinys, ką prašo įvertinti. Teismo teisėjams ne visos įstatymo nuostatos yra taikomos, ir jie turi savo procesinius įstatymus, pagal kuriuos jau nebe VTEK juos vertina, tarkim, dėl pareigos nusišalinti, kas yra pagrindinis dalykas", - BNS sakė T.Čaplinskas.

Konstitucinio Teismo 48 straipsnis numato, kad KT teisėjas nusišalina ar gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo tais atvejais, jeigu jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis, kai svarstomi paklausimai personaliniais klausimais, jei teisėjas yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta Teisme nagrinėjama byla ir jei yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.

Kaip teigiama KT įstatyme, jei yra minėtų aplinkybių, "prieš bylos nagrinėjimo pradžią teisėjas privalo raštu apie tai pareikšti ir prašyti Konstitucinio Teismo spręsti jo nušalinimo klausimą. Tais pačiais pagrindais ir tvarka motyvuotai nušalinimą gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys.

"Jeigu yra pareikštas nušalinimas, Konstitucinis Teismas turi išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų nuomones. Nusišalinimo ar nušalinimo klausimą Teismas išsprendžia pasitarimų kambaryje", - rašoma Konstitucinio Teismo įstatyme.

KT gruodžio viduryje paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.

Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.

Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"