Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimo narių interesus lemia geografija

 
2017 01 07 16:00
Simonas Gentvilas: „Vakarų regionas yra toliausiai nuo sostinės, todėl sunkiausiai girdimas."
Simonas Gentvilas: „Vakarų regionas yra toliausiai nuo sostinės, todėl sunkiausiai girdimas." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo nariai į laikinąsias parlamentines grupes paprastai buriasi pagal jiems rūpimas temas ar opiausius klausimus. Tuo metu naujosios kadencijos parlamente kol kas dominuoja vadinamosios regioninės grupės, įkurtos vadovaujantis geografiniu principu.

Kol kas dabartiniame parlamente iš viso yra 21 laikinoji grupė. Tai nėra itin daug, turint omenyje, kad praėjusios kadencijos Seime tokių grupių buvo 36. Tačiau tikėtina, kad kai kurie bendraminčiai į „temines“ grupes dar nespėjo susiburti, nes tautos išrinktieji pirmąją savo sesiją turėjo skirti veiklai priimant būtiniausius įstatymus.

Net 9 laikinosios grupės sietinos su tam tikrais Lietuvos regionais. Tokių parlamentinių darinių sąraše galime išvysti bene seniausias tradicijas turinčias Dzūkijos bičiulių ir Šiaulių krašto grupes, egzistuojančios jau penktąją kadenciją. Bent porą kadencijų mažiau mena su Vilniaus miestu susijusi parlamentarų grupė, o kadaise egzistavusi Mažosios Lietuvos bičiulių grupė šįkart vadinasi kitaip, yra gerokai didesnė ir apima bendraminčius iš visos Vakarų Lietuvos iki pat Nevėžio krantų.

Rūpinsis tautinėmis mažumomis

Didžiojo kunigaikščio Gedimino grupė vienija Vilniaus miesto bičiulius. Iš 17 jos narių 5 yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovai, 8 – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos, 3 – Liberalų sąjūdžio, nors anaiptol ne visi jie partiniai.

Būtent nepartinis, LVŽS į Seimo narius iškeltas Virginijus Sinkevičius subūrė sostine aktyviai besidominčių parlamentarų grupę ir tapo jos pirmininku. „Lietuvos žinioms“ jis pasakojo, kad dažnai Seimo nariams, ypač išrinktiems sostinės vienmandatėse apygardose, tenka spręsti klausimus, į kuriuos atsakymus turi ne tiek Seimas, kiek Vilniaus miesto savivaldybė.

„Bendradarbiavimas su savivaldybe visose srityse yra būtinas, nes yra klausimų, kuriuos išspręsti galima tik kartu. To pageidavo ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Labai džiaugiuosi, kad visų partijų atstovai tam pritarė“, – dėstė V. Sinkevičius. Iš bendrai spręstinų problemų jis vardijo sostinės transporto spūsčių, mokyklų renovacijos, nacionalinio stadiono statybos, tautinių mažumų klausimus.

Tautinių mažumų klausimams spręsti įkurta ir Gegužės 3-iosios grupė. Pavadinimas – aliuzija į Abiejų Tautų Respublikos Konstituciją, priimtą 1791 metų gegužės 3 dieną. Anot šios grupės nario V. Sinkevičiaus, ji rūpinasi tiek lenkų tautinės mažumos integracijos, tiek viso Rytų Lietuvos regiono klausimais.

Būrys geriau girdimas

Kita laikinoji grupė intriguojančiu pavadinimu „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“ vienija 24 Vakarų Lietuvoje išrinktus parlamentarus – nuo Klaipėdos iki Raseinių-Kėdainių apygardos. Iš jų kone pusė (11) iškelti LVŽS.

Šios grupės pirmininko pavaduotojas liberalas Simonas Gentvilas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad pirmiausia radosi idėja susiburti Klaipėdoje išrinktiems parlamentarams, o vėliau grupė išsiplėtė, priimdama atstovų iš kitų Vakarų Lietuvos rinkimų apygardų.

„Vakarų regionas yra toliausiai nuo sostinės, todėl sunkiausiai girdimas. Taip pat turime spręstinų specifinių klausimų, susijusių su uostu, žvejyba, laivyba bei regioniniu turizmu“, – trumpai veiklos gaires apibūdino S. Gentvilas.

Jo žodžiais, grupės nariai turi daug entuziazmo bendrai spręsti jų rinkėjams aktualias problemas.

Grupės pavadinimo krikštatėvis – jos pirmininkas Algimantas Kirkutis, iš profesijos gydytojas. Klaipėdos universitete jis periodiškai rengia tarptautinę konferenciją „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“, skirtą Vilhelmo Storostos-Vydūno gimtadieniams paminėti.

Stiprins kultūrą

Kauno krašto bičiulių grupėje pusę iš 14 parlamentarų sudaro LVŽS frakcijos atstovai. Iš 11 Panevėžio krašto bičiulių grupės narių tik du neturi sąsajų su LVŽS, o Šiaulių krašto bičiulių grupėje tokių yra 4 iš 12.

Dzūkijos bičiulių grupės dešimtuke 4 yra iškelti LVŽS, o štai iš 7 Sūduvos krašto bičiulių grupės narių net 5 yra iškelti LVŽS.

Laikinoji Žemaičių grupė vienija 21 Seimo narį, iš kurių 9 yra iškelti LVŽS, 5 – Lietuvos socialdemokratų partijos, 4 – TS-LKD. Pasak šios grupės pirmininkės socialdemokratės Rimantės Šalaševičiūtės, žemaičiai susibūrė stiprinti savo kultūrą ir identitetą, rūpintis, pavyzdžiui, žemaitiškos raštijos, gramatikos klausimais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"