TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo oratoriai ir nebyliai

2014 01 03 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kiek ilgiau nei metus dirbantis Seimas per tris sesijas priėmė daugiau kaip 800 teisės aktų. Diskusijose dėl projektų aiškūs lyderiai buvo opozicijos atstovai, nemažas valdančiųjų būrys neretai tylėjo it žuvys.

Seimo kanceliarijos paskelbti statistikos duomenys rodo, kad vieni parlamentarai tiesiog gimę kalbėti, kiti prabyla retai, o dar kiti apskritai tyli.

Parlamento oratoriaus karūna neabejotinai priklauso Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkui konservatoriui Rimantui Jonui Dagiui - per tris praėjusias sesijas plenarinių posėdžių salėje jis kalbėjo 381 kartą. Nuo jo kiek atsiliko frakcijos kolega Jurgis Razma, įvairiais klausimais žodį taręs 311 kartų. Trečiojoje vietoje liko valdančiosios “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos seniūnas Petras Gražulis - 277 kartai. Vos vienu kartu mažiau kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vedlys, opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Penketuką užbaigia valdančiųjų “darbiečių” atstovas Mečislovas Zasčiurinskas, kalbėjęs 275 kartus.

Per praėjusią kadenciją tarp iškalbingiausiųjų nuolat patekdavusi konservatorė Vida Marija Čigriejienė šįkart liko šešta. Tačiau formuluojant klausimus ministrams per Vyriausybės valandą ši politikė pagal aktyvumą šoktelėjo į antrąją vietą. Ministrų kabineto nariams V.M.Čigriejienė pateikė 30 klausimų. Kaip ir dera, šešiais daugiau suformulavo opozicijos lyderis.

Didžiąją Seimo tylenių armijos dalį sudaro pirmą kartą parlamentaro duoną kremtantys politikai. Tačiau yra ir senbuvių. Nė žodžio per plenarinius posėdžius kol kas nėra ištaręs socialdemokratas Aleksandras Zeltinis. “Darbiečiai” Sergejus Ursulas ir Gediminas Jakavonis kalbėjo vos po du kartus. Prieš išvykdama iš Lietuvos “Drąsos kelio” frakcijos lyderė Neringa Venckienė spėjo prabilti tris kartus, tiek pat, kiek ir jos frakcijos kolega Jonas Varkala ir “darbietis” Sergejus Dmitrijevas. Penki Seimo nariai per praėjusius metus išdrįso pakalbėti po keturis kartus, tarp jų - “darbiečiai” Vitalija Vonžutaitė ir Viktoras Fiodorovas, Lenkų rinkimų akcijos frakcijos atstovė Irina Rozova, “tvarkietė” Ona Valiukevičiūtė, konservatorius Pranas Žeimys.

Rudens sesijos darbe apskritai nedalyvavęs šiuo metu besigydantis TS-LKD frakcijos atstovas Egidijus Vareikis plenariniuose posėdžiuose yra kalbėjęs septynis kartus. Lygiai tiek pat, kiek ir jo frakcijos kolega Liutauras Kazlavickas bei socialdemokratas Kazys Grybauskas, nesiskundžiantys jokiomis ligomis.

“Mano kuruojama sritis - socialiniai reikalai - labai plati, sudėtinga, visiems aktuali. Kai svarstomi šie klausimai, visuomet stengiuosi būti aktyvus, dalyvauju diskusijose”, - savo iškalbingumo priežastis LŽ grindė R.J.Dagys. Konservatorius apgailestavo, kad per rudens sesiją Seimas dėl Vyriausybės vėlavimo teikti projektus “dirbo puse kojos”, priėmė kur kas mažiau teisės aktų nei anksčiau. Todėl, jo nuomone, ir diskusijos buvo ne dalykinės, o politinės. “Kai reikėdavo kalbėti konkrečiai, iš esmės, oratorių neretai pritrūkdavo”, - teigė R.J.Dagys.

Anot statistikos, per trijų sesijų plenarinius posėdžius konservatorius yra paleidęs beveik 50 replikų. Paklaustas, kas lemia šio “žanro” pomėgį, R.J.Dagys prisipažino, kad replikuoti jį dažniausiai skatina klaidingai pateikiami faktai. “Dabartinė valdančioji koalicija ypač mėgsta iškraipyti faktus ir perrašinėti istoriją. Kai niekas neneigia, tai virsta lyg ir tiesa”, - LŽ sakė komiteto vicepirmininkas. Pasiteiravus, kaip vertina burnos nepraveriančius kolegas, R.J.Dagys tikino, kad kasmet daugėja politikų, kurie labiau “reiškiasi šou programose nei Seime”.

“Nesu tylenis, bet Seime dar dirbu ne visus metus”, - LŽ sakė nuo 2013 metų kovo parlamente dirbantis A.Zeltinis. Be to, anot politiko, geriausia nuomonės išreiškimo forma - balsavimas. “Kalbėti reikia. Bet kai tavo nuomonė sutampa su jau išsakytąja, kam tuščiai kartoti tą patį”, - svarstė socialdemokratas. S.Ursulo teigimu, pareikšti savo nuomonę jis stengiasi frakcijos ir komiteto posėdžiuose, o plenariniame žodis suteikiamas įgaliotam asmeniui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"