TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo pirmininkė nepamiršo savo patarėjos

2015 06 09 6:00
Agneta Lobačevskytė. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Pusantrų metų laisva lygių galimybių kontrolieriaus vieta artimiausiu metu gali būti užimta. Užsimenama, kad į ją pretenduoja kultūros viceministrė, buvusi parlamento vadovės patarėja teisės klausimais Agneta Lobačevskytė.

Per tris iki pavasario sesijos pabaigos likusias savaites Seimas turės priimti kelis kadrinius sprendimus. Be pritarimo prezidentės parinktai generalinio prokuroro kandidatūrai, parlamentarams teks skirti tris naujus kontrolierius - lygių galimybių, vaiko teisių apsaugos bei Seimo. Patvirtinti Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos vadovą Seimui nepavyksta jau pusantrų metų. Anksčiau siūlytos dvi kandidatės parlamentarams neįtiko. Tikimasi, kad trečias kartas nemeluos. Seimo pirmininkės atstovė spaudai Dalia Valentienė vakar LŽ sakė, kad artimiausiu metu, galbūt net šią savaitę, Seimui bus teikiami trys kandidatų į minėtus kontrolierius skyrimo projektai. Kalbama, kad Vaiko teisių kontrolieriaus tarnybai ir toliau bus patikėta vadovauti Editai Žiobienei, o Seimo kontrolieriumi trečią kadenciją bus siūlomas dabartinis įstaigos vadovas Augustinas Normantas.

Domėsis pretendentės patirtimi

A. Lobačevskytė galimą paskyrimą vakar komentavo lakoniškai. „Kol nėra oficialaus Seimo pirmininkės teikimo, nelabai galiu komentuoti“, - LŽ sakė kandidatė į lygių galimybių kontrolieres. Kultūros viceministre ji buvo paskirta pernai rugsėjį, iki tol dirbo L. Graužinienė sekretoriate patarėja teisės klausimais. Trisdešimtmetė A. Lobačevskytė yra Darbo partijos narė. Kultūros ministerijoje ji kuravo visuomenės informavimo, profesionalaus meno ir kūrybinių industrijų, paramos meno kūrėjams, leidybos, literatūros ir jos sklaidos, skaitymo skatinimo, autorių teisių bei kitas sritis.

Kol kas atsargiai galimą kandidatę į lygių galimybių kontrolieres vertino ir Seimo Žmogaus teisių komiteto nariai. Daugeliui politikų pretendentės pavardė nieko nesako, todėl susitikimų ir svarstymo metu bus stengiamasi išsiaiškinti A. Lobačevskytės kompetenciją ir patirtį konkrečioje žmogaus teisių gynimo srityje.

Seimui neįtiko

Lygių galimybių kontrolieriaus vieta liko laisva, kai 2013-ųjų lapkritį staiga mirė ilgametė įstaigos vadovė Aušrinė Burneikienė. Tarnybai ji vadovavo nuo pat įsteigimo 1999 metais. 2013-ųjų gruodį į lygių galimybių kontrolius buvo pasiūlyta teisininkė Lyra Jakulevičienė. Tačiau Seimui jos kandidatūra neįtiko, per slaptą balsavimą ji buvo atmesta. Tas pats nutiko ir antrajai pretendentei. 2014 metų lapkritį Seimas nepritarė advokatės Dianos Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės paskyrimui lygių galimybių kontroliere.

Pagal įstatymą lygių galimybių kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo arba darbo valstybės valdžios bei valdymo institucijose stažą. Pareigūną Seimo pirmininko teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas. Kontrolieriaus kadencijų skaičius neribojamas. Lygių galimybių kontrolierius tiria skundus dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo, teikia su tuo susijusias objektyvias ir nešališkas konsultacijas.

Laukia siūlymų

Prognozuojama, kad be didesnių “priekabių” Seime turėtų būti patvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Žiobienės kandidatūra. Jos kadencija baigėsi balandį. Kontrolierė LŽ prisipažino iki šiol jokių siūlymų dėl tolesnės karjeros nesulaukusi. “Laukiu ramiai, kaip jau bus, taip bus gerai”, - sakė E. Žiobienė. Pasak kontrolierės, šiuo metu prižiūrinčios ir lygių galimybių sritį, įstatymas vykdyti pareigas ją įpareigoja, kol bus paskirtas kitas įstaigos vadovas, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius. Kartu E. Žiobienė neslėpė aiškumo norinti jau vien dėlto, kad galėtų planuoti akademinės veiklos perspektyvą.

Ar neužstrigs A. Normanto skyrimas į Seimo kontrolierių įstaigos vadovus, abejonių turi pirmiausia “tvarkiečiai”. Prieš porą savaičių į frakciją išsikvietę A. Normantą parlamentarai priekaištų negailėjo. Seimo nariai teigė sulaukiantys daugybės gyventojų skundų dėl aplaidaus Seimo kontrolierių įstaigos požiūrio į jų laiškus. Abejonių “tvarkiečiams” sukėlė už Europos Sąjungos lėšas įstaigos vykdytas projektas, kurio rezultatų nėra iki šiol. Klausimų taip pat kilo dėl Seimo kontrolieriaus įstaigoje įvykdytos reorganizacijos. „Neišgirdome atsakymo, kodėl Seimo kontrolieriaus įstaigai reikėjo kurti papildomus brangiai apmokamus etatus, pavyzdžiui, vyriausiojo patarėjo, kurio atlyginimas siekia apie 2300 eurų”, - stebėjosi „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis. LŽ jis sakė, kad visa medžiaga apie Seimo kontrolierių įstaigos reorganizaciją perduota Seimo Audito komitetui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"