Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Seimo planas: universitetų turėtų mažėti perpus

 
2017 06 29 11:07
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Parlamentarai ketvirtadienį patvirtino valstybinių universitetų optimizavimo planą. Pagal jį, Lietuvoje liktų mažiau nei pusė iš šiuo metu veikiančių 14 universitetų.

Už Seimo nutarimą balsavo 77 parlamentarai, prieš buvo šeši, susilaikė 31.

„Daug laiko sugaišta ir daug iečių sulaužyta dėl nelabai ką lemiančio dokumento“, – ketvirtadienį teigė konservatorius Jurgis Razma ir pabrėžė, kad Seimo nutarimas nėra įstatymas, jis gali likti ir neįgyvendintas.

Seimas nutarė, kad Vilniuje ir Kaune gali būti po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Nurodyta, kad šiuose miestuose taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai.

Siūloma išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumu pasižyminčius universitetinio mokslo centrus, kurie galėtų būti kitų universitetų padaliniai.

Pagal nutarimą, švietimo ir ugdymo moksliniai tyrimai bei pedagogų rengimas turi būti sutelkti klasikiniuose universitetuose bei Šiaulių universitetiniame mokslo centre, išvengiant dubliavimo miesto, regiono ir šalies mastu.

Vyriausybei pasiūlyta iki šių metų gruodžio 1 dienos parengti plano įgyvendinimo priemones ir kitus teisės aktus.

Buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigė, kad šis planas stokoja ambicijos, apie kurią anksčiau yra kalbėjusi valdančioji dauguma.

„Tačiau galima nepriimti visai jokio nutarimo ir laukti rudens, tačiau rudenį, turime suprasti, mūsų laukia nekasdieniai dalykai, susiję su aukštųjų mokyklų situacija. Nuo rudens per šį vasaros stojimą į aukštąsias mokyklas bus taikomas aukštesnis 3 balų minimalus slenkstis įstoti į aukštąsias. Bus nustatyti didesni reikalavimai studijų programoms studentų skaičiaus prasme. Studentų skaičius demografiniame kontekste irgi yra mažėjantis. Ir ketvirtas dalykas, nuo rudens taip pat ūkiui ir administravimui skiriamos lėšos universitetams buvo susietos su studentų skaičiumi ir mokslo veikla“, – sakė G.Steponavičius.

Liberalė Aušrinė Armonaitė Seime pakeistą planą vadino išplautu ir tuščiu.

„Manau, kad planas palieka tam tikrą vakuumą ir neaišku, kas tą vakuumą užpildys – ar reformatorių lyderystė, ar tų žmonių, kurie nori išlaikyti status quo, kurie nori išlaikyti įtaką aukštosioms mokykloms ir jų kai kurių nomenklatūroms“, – teigė ji.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas teigė, kad komitetas sprendė, ar eiti revoliucijos, ar evoliucijos keliu.

„Be abejonės, buvo pasirinktas evoliucijos kelias, nes mes pamatėme, kad akademinė bendruomenė jau pati suprato, kad reikia ieškoti optimalių kelių iš susidariusios situacijos, todėl ne „valstiečiai“ čia kalti, kad ASU akademinė bendruomenė pamatė savo kelią bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu. Tokiu būdu šitas projektas suteikia iniciatyvą ne iš viršaus, o iš apačios“, – kalbėjo Seimo narys.

Valdantieji patvirtintą planą vadina kompromisiniu – po ginčų Seime ir akademinėse bendruomenėse plane nebeliko konkrečių nurodymų, kaip universitetai turėtų jungtis.

Anksčiau Vyriausybės Seimui pateiktame plane buvo konkrečiai nurodyta, kad sostinėje turėtų veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėjo būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas. Taip pat Kaune turėjo likti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų. Šiaulių universitetą siūlyta prijungti prie Vilniaus universiteto, o Klaipėdos universtitetą palikti kaip jūrinės pakraipos aukštąją mokyklą.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė Seimo pasirinktą variantą apibūdino kaip prastesnį, bet kompromisinį.

„Mes pasiūlėme eiti tiesiausiu keliu, vykti greitkeliu ir jau kitais metais turėti aiškiai matomą pažangą. Na, buvo pasirinkta eiti paprastu plentu. Taip, šis kelias taip pat veda mūsų bendros vizijos link, tačiau reikia pripažinti, kad šiame kelyje bus daug posūkių, neišvengiamų paklydimų, akligatvių. Akivaizdu, kad eidami šiuo keliu, užtruksime ilgiau“, – yra teigusi ministrė.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"