Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimo „prielipams“ gresia galvapjūtė

 
2017 04 13 6:00
Arvydas Nekrošius: “Prie Seimo veikia daug institucijų, tikrai ne visos jos dirba gerai."
Arvydas Nekrošius: “Prie Seimo veikia daug institucijų, tikrai ne visos jos dirba gerai." Alinos Ožič nuotrauka

Seimas vėl ketina imtis jam pavaldžių įstaigų inventorizacijos. Kitaip nei prieš septynerius metus, kai tokia iniciatyva patyrė nesėkmę, šįkart tikimasi, kad reikalingiems sprendimams priimti politinės valios nepristigs.

Dviejų dešimčių parlamentui pavaldžių institucijų rudenį laukia permainos. Seimo valdyba nusprendė suburti specialią darbo grupę, kuri, įvertinusi įstaigų veiklos būtinybę, pateiktų rekomendacijas dėl jų ateities.

Lygiai tokį patį darbą 2010 metais tuomečiame Seime atliko konservatoriaus Česlovo Stankevičiaus vadovaujama darbo grupė. Tačiau tada jos pateikti argumentai Seimo neįtikino, tad visi parlamento „prielipai“ toliau dirbo kaip dirbę.

Pokyčių neišvengs

Už Seimo kanceliariją ir parlamentinę kontrolę atsakingas Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius vylėsi, kad šįkart parlamentarams pakaks politinės valios pasiūlymams, kuriuos pateiks darbo grupė, palaiminti.

„Prie Seimo veikia daug institucijų, tikrai ne visos jos dirba gerai. Bus peržiūrimos pagrindinės jų funkcijos, analizuojama, ar jos nesidubliuoja“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo vicepirmininkas.

Arvydas Nekrošius: „Prie Seimo veikia daug institucijų, tikrai ne visos jos dirba gerai.“

Anot jo, pirmiausia visoms institucijoms bus išsiųstos užklausos, prašant pateikti duomenis apie biudžeto asignavimų naudojimą, etatų skaičių, patalpų ploto dydį, eksploatavimo išlaidas ir kita. „Kai turėsime duomenis, galėsime priimti atitinkamus sprendimus“, – aiškino A. Nekrošius.

Pirmą darbo grupės posėdį ketinama surengti iš karto po Velykų. Išvadas planuojama pateikti pavasario sesijos pabaigoje, o pradėti reformas – rudenį. Permainos laukia ir Seimo kanceliarijos. Nors A. Nekrošius kartojo nenorintis gąsdinti kanceliarijos darbuotojų, jis pripažino, kad pokyčiai neišvengiami. „Matome erdvės optimizuoti. Pavyzdžiui, parlamento automobilių ūkyje yra galimybių sumažinti ir mašinų, ir darbuotojų“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Yra įdirbis

Seimo vicepirmininkės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovės Irenos Degutienės nuomone, sprendimas peržiūrėti parlamentui pavaldžių įstaigų veiklą yra teisingas ir logiškas. „Duok Dieve, kad pavyktų. Tų atskaitingų įstaigų yra daug, tikrai galima kai kurias jų sujungti, o kai kurios apskritai yra nereikalingos“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

I. Degutienės teigimu, tuomečio Seimo vicepirmininko Č. Stankevičiaus vadovaujama darbo grupė taip pat buvo parengusi tokių institucijų optimizavimo planą, tačiau parlamentarai jam nepritarė. Esą tuometis projektas galėtų tapti atskaitos tašku rengiant naujus pasiūlymus.

2010 metų rudenį darbo grupė, analizavusi Seimui pavaldžių institucijų veiklą, nusprendė, kad būtų tikslinga sujungti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos administracijas, bet pačius kontrolierius, kaip valstybės pareigūnus, palikti atskirtus. Taip pat pasiūlyta sujungti Valstybinę kultūros paveldo komisiją (VKPK) ir Etninės kultūros globos tarybą (EKGT). Jungtinę instituciją raginta pavadinti Valstybine kultūros paveldo taryba.

Šių metų sausį konservatorius Kęstutis Masiulis kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir pasiūlė atnaujinti diskusijas dėl Seimo atskaitingų institucijų reikalingumo. Parlamentaro nuomone, dalis tokių įstaigų dirba neefektyviai, naudoja daug išteklių, o veiklos rezultatai – abejotini.

„Kreipiausi į Seimo pirmininką, kad pagaliau būtų imamasi reformos ir svarstoma, kam tos institucijos Seimui reikalingos? Galima jas perduoti Vyriausybei, o ta jau tegul sprendžia“, – tada savo mintimis dalijosi K. Masiulis.

2014 metų rudenį parlamentarai taip pat kėsinosi reformuoti dvi pavaldžias institucijas – VKPK ir EKGT. Iniciatyva priklausė grupei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narių. Tačiau tokie planai liko popieriuje.

Įstaigų gausu

Prie Seimo veikia kelių kategorijų institucijos. Pirmai priklauso įstaigos, kurių teisinį santykį su Seimu tiesiogiai nustato Konstitucija. Tai – Vyriausioji rinkimų komisija, Seimo kontrolierių įstaiga ir Valstybės kontrolė.

Antrai priskirtos institucijos, kurias steigti Seimą įpareigoja Konstitucija – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

Trečia kategorija vienija institucijas, padedančias Seimui formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką išskirtinėse nacionalinės svarbos srityse. Tarp tokių įstaigų – VKPK, EKGT, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Nacionalinė sveikatos taryba, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir kitos.

Ketvirta grupė – Seimui atskaitingos, tačiau įstatymų leidžiamosios valdžios sričiai nebūdingas funkcijas vykdančios valstybės institucijos. Tarp jų – Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus bei Konkurencijos tarybos, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Vertybinių popierių komisija. Be to, Seimui taip pat atsiskaito Lietuvos banko, Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Valstybės saugumo departamento vadovai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"