TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo rinkimai: kas nori mus valdyti

2016 08 06 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Varžytis spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose norą pareiškė 16 partijų, keturios iš jų ketina formuoti dvi atskiras koalicijas. 2012 metais rinkimuose dalyvavo 17 partijų ir keturių politinių organizacijų sudaryta koalicija, tačiau perkopti numatytą 5 proc. barjerą pavyko tik 7-ioms. „Lietuvos žinios“ pristato partijas, ketinančias siekti valdžios.

Dalyvauti rinkimuose į Seimą šįmet užsiregistravo 19 partijų, tačiau vakar, paskutinę pareiškinių dokumentų teikimo dieną, paaiškėjo, kad susirungti dėl mandatų sieks16 iš jų. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigė, kad dokumentus laiku pristatė 14 partijų ir dvi potencialios koalicijos: Lietuvos centro partija ketina vienytis su Pensininkų partija, o partija „Jaunoji Lietuva“ – su Tautininkų sąjunga. Ar visoms šioms partijoms bus leista stoti prie rinkimų starto linijos, paaiškės rugsėjį.

„Valstiečių“ bandymai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), atkurta 1990-ųjų rugpjūtį, į pirmąjį, 1992 metų, Seimą bandė patekti agituodama už kooperatyvų kūrimą Lietuvos kaime. Skelbti lozungai pergalės neatnešė nei tuose, nei 1996-aisiais vykusiuose rinkimuose. Užsitikrinti sėkmę ši organizacija pabandė, pirmininku išsirinkdama pirmąją kadenciją Seime dirbantį tuo metu 29 metų verslininką Ramūną Karbauskį. Jam postą užleidęs Albinas Vaižmužis „Lietuvos žinioms“ yra pasakojęs: „Tik įsikūrusi Valstiečių partija buvo daugiau mokslininkų grupė, neturėjusi didesnės įtakos. R. Karbauskis buvo turtingas, tad jį ir prikalbinome vadovauti.“ Tačiau ir tai nepadėjo: 2000-aisiais partija vėl neperkopė 5 proc. rinkimų barjero.

2001-ųjų gruodį Valstiečių partija pasirašė jungimosi sutartį su ekspremjerės Kazimieros Danutės Prunskienės vadovauta Naujosios demokratijos partija. 2004 metų Seimo rinkimuose jungtinė partija laimėjo 10 vietų. Tačiau sėkmė nebuvo ilgalaikė: 2008-aisiais rinkimų barjeras nebuvo peržengtas, o tarp K. Prunskienės ir jos pavaduotojo R. Karbauskio prasidėjo nesutarimai – ekspremjerė pasitraukė iš partijos, pirmininko vieta vėl atiteko verslininkui.

Prieš 2012-ųjų Seimo rinkimus ši politinė organizacija pasižadėjo ginti žaliąsias idėjas ir pasivadino LVŽS. Rinkėjų tai neįtikino – šiuo metu partija parlamente turi vienintelę atstovę Rimą Baškienę. Šiems rinkimams R. Karbauskis po partijos sparnu ėmėsi burti nepartinių kandidatų – visuomenininkų bei anksčiau kitoms politinėms organizacijoms priklausiusių asmenų – sąrašą, o jo lyderiu tapo Vidaus reikalų ministerijai kurį laiką vadovavęs buvęs policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.

Subūrė koaliciją

Dar viena politinius vandenis sudrumsti žadanti jėga – buvusio konservatoriaus parlamentaro Naglio Puteikio suburta Antikorupcinė Kristupo Krivicko ir Naglio Puteikio koalicija, kuriai patekti į Seimą reikės pelnyti ne penkių, bet 7 proc. rinkėjų pasitikėjimą. Koalicijos ašimi tapo iki šiol rinkimuose pergalių nepatyrusi Centro partija (CP), 2003-iaisiais įkurta signataro Romualdo Ozolo. Prie centristų N. Puteikis prisidėjo, kovo pradžioje nepavykus įsteigti politinės organizacijos „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas“ (NPD). Teisingumo ministerija atsisakė patvirtinti jos pateiktų duomenų tikrumą: patikrinus partijos steigiamajame suvažiavime dalyvavusių asmenų duomenis, išsiaiškinta, kad nesutampa dalies jų pavardės, neatitinka asmens kodai, dalis žmonių priklauso kitoms politinėms organizacijoms.

Koaliciniu pagrindu su N. Puteikio šalininkais pergalės Seime sieks Pensininkų partija. Ji, įkurta Kaune 2007 metais, savo misija skelbia Lietuvos pensininkų interesų gynimą. Nors ši organizacija anksčiau dalyvavo rinkimuose, mandatų nėra iškovojusi. Jos aktyvistai – dažni įvairių mitingų bei piketų dalyviai. Partijos įkūrėjas Vytautas Jurgis Kadžys – buvęs profesionalus kariškis, anksčiau priklausęs Tautininkų partijai. Savo organizacijos ideologiją jis apibrėžia taip: „Mes pasirengę bendradarbiauti su visais, kuriems priimtini mūsų tikslai.“

Vienijosi prieš rinkimus

„Lietuvos sąrašo“ politinė partija gimė prieš 2012 metų Seimo rinkimus. Į ją susibūrę aktyvūs visuomenininkai pagarsėjo mitingų, jų teigimu, nukreiptų prieš neteisingumą valstybėje, organizavimu. „Sąrašo“ pirmininkas – buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, Pilietinės demokratijos institutui vadovavęs Darius Kuolys.

Į 2012 metų Seimo rinkimus „Lietuvos sąrašas“ iš pradžių ketino eiti kartu su Garliavos istorijos metu gimusia „Drąsos kelio“ partija, tačiau bendradarbiavimas nepavyko. „Lietuvos sąrašas“, į rinkimus siuntęs du vienmandatininkus, liko be atstovų Seime. Kiek sėkmingesni šiai partijai buvo praėjusių metų savivaldybių tarybų rinkimai – D. Kuolio šalininkai laimėjo 4 mandatus ir tapo Vilniaus valdančiosios koalicijos nariais.

Kiek anksčiau nei „Lietuvos sąrašas“, 2011 metais, gimė Lietuvos žaliųjų partija (LŽP), tuo metu turėjusi kitą pavadinimą – Lietuvos žaliųjų sąjūdis, ir, kalbėta, burta po tuometinės Aplinkos ministerijos sparnu. Pirmuoju jos pirmininku buvo išrinktas Aplinkos ministerijos žinioje esančio Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Dautartas. Ši partija 2012 metų rinkimuose savarankiškai nedalyvavo, bet jai atstovavęs buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas, žurnalistas Linas Balsys Seimo mandatą pelnė vienmandatėje rinkimų apygardoje. Po Seimo rinkimų L. Balsys buvo išrinktas partijos pirmininku.

Naujas bandymas

Rudenį į Seimą vėl patekti bandys partija „Drąsos kelias“ (DK), vedama dabartinio pirmininko parlamentaro Jono Varkalos. Tačiau su juo į rinkimus nebeeina nė vienas iš 7 prieš ketverius metus su „Drąsos keliu“ į Seimą patekusių politikų.

DK buvo įkurtas 2012 metų sausį po didelio atgarsio sulaukusio vadinamojo pedofilijos skandalo. Judėjimas sukurtas po pagrindinio šio skandalo veikėjo Drąsiaus Kedžio mirties jo sesers teisėjos Neringos Venckienės, kitų artimųjų ir kai kurių visuomenės veikėjų iniciatyva. N. Venckienė, pagal partijos sąrašą išrinkta į Seimą, iš jo buvo pašalinta apkaltos tvarka už priesaikos sulaužymą. Toks sprendimas priimtas, nes politikė, slėpdamasi nuo teisėsaugos, pabėgo į JAV ir nebevykdė parlamentarės pareigų.

Naujų galimybių ieško ir partija Lietuvos laisvės sąjunga (LLS, liberalai). Ši organizacija gimė prieš penkerius metus, kai buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, anksčiau vadovavęs Liberalų ir centro sąjungai (LiCS) bei sugebėjęs net kelis kartus atvesti šią partiją į Seimą, iš jos pasitraukė – esą tam, kad galėtų ruoštis pergalei Vilniaus tarybos rinkimuose. Jo įkurtam visuomeniniam judėjimui „Taip“ 2011-ųjų savivaldos rinkimai tapo sėkmingi, bet, 2012 metais susijungusi su LiCS likučiais, naujoji partija liko už parlamento borto.

Buvusios šlovės aidai

Seimo rinkimuose kaip koalicija dalyvaus ir anksčiau didžiojoje politikoje veikusios, bet paskui pralaimėjimo kartėlį patyrusios partijos. Tautininkų sąjunga (TS) bei partija „Jaunoji Lietuva“. TS tarpukario organizacijos pavyzdžiu atkurta 1989-aisiais, ne vienus rinkimus nesėkmingai bandė patekti į Seimą, kol 2008-aisiais TS vadovybė priėmė sprendimą prisijungti prie Tėvynės sąjungos (konservatorių).

Nors tokiu būdu tautininkai užsitikrino dalyvavimą didžiojoje politikoje, tikrojo susiliejimo taip ir neįvyko. 2011-aisiais Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD, konservatorių) Priežiūros komitetas priėmė sprendimą pašalinti iš savo eilių buvusį tautininkų lyderį, Tautininkų frakcijos partijoje pirmininką Gintautą Songailą. Sprendimą lėmė šio politiko kreipimasis į teismą, prašant panaikinti TS-LKD Vilniaus sueigos tarybos sprendimą sudaryti koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovo Valdemaro Tomaševskio bloku.

Netrukus G. Songaila ir juo pasekę tautininkai atkūrė TS. Į 2012-ųjų rinkimus ji ėjo keturių partijų koalicijoje, bet nesurinko ir 1 proc. balsų. Šįkart TS į rinkimus ves naujasis pirmininkas Audrius Rudys, iki 2011-ųjų priklausęs Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP).

1994-aisiais įkurta partija „Jaunoji Lietuva“ gimė Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ pagrindu. Nors ši organizacija nuolat dalyvaudavo Seimo rinkimuose, pergalė dažniausiai šypsojosi tik jos pirmininkui Stanislovui Buškevičiui, laimėjusiam 1996 bei 2000 metų rinkimus.

Į Seimą eina ir 2009 metais ekspremjerės K. D. Prunskienės įkurta Lietuvos liaudies partija (LLP). Po politikę ištikusios sunkios ligos šiai negausiai organizacijai kurį laiką vadovavo verslininkas, buvęs socialdemokratas Andrius Šedžius. 2015-aisiais dalis LLP bandė jį pašalinti iš savo eilių, bet susvyravusias pozicijas atsikovojęs politikas netrukus išėjo pats ir išsivedė dalį partiečių. Šios vasaros pradžioje prie LLP vairo stojo kontroversiškais pareiškimais pagarsėjęs Nepriklausomybės Akto signataras Rolandas Paulauskas.

Amžini oponentai

Artėjančiuose rinkimuose ir vėl susigrums nuolatiniai oponentai – LSDP ir TS-LKD. Šiuo metu apie 22,3 tūkst. narių turinti LSDP gimė 2001-aisiais, susijungus nuo 1990-ųjų veikusiai, nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos atsiskyrusius Lietuvos komunistų partijos atstovus subūrusiai Lietuvos demokratinei darbo partijai (LDDP), vadovautai Algirdo Brazausko, bei Vytenio Andriukaičio vestai Socialdemokratų partijai.

Sėkmingiausi iki šiol per visą Nepriklausomybės laikotarpį kairiesiems buvo pirmieji, 1992 metais vykę, Seimo rinkimai. Tuo metu LDDP, surinkusi 44 proc. piliečių balsų, laimėjo 76 vietas ir taip užsitikrino daugumą parlamente. Po ketverių metų piliečių valia buvo kitokia: per 1996 metų Seimo rinkimus LDDP tegavo 12 mandatų, triuškinamai pralaimėdama konservatoriams.

2000 metų rinkimams sudarę A. Brazausko socialdemokratinę koaliciją, į kurią subūrė LSDP, LDDP, Lietuvos rusų sąjunga bei Naujoji demokratija, kairieji tapo didžiausia parlamentine frakcija, turinčia 51 atstovą. Tačiau ši pergalė nesuteikė valdžios: dešiniosioms ir centro partijoms po rinkimų sudarius plačią koaliciją, A. Brazausko šalininkai liko opozicijoje. Tiesa, neilgam – jau 2001-aisiais susijungusios LSDP ir LDDP į savo pusę patraukė Artūro Paulausko vadovautą Naująją sąjungą (NS, socialliberalus). Dėl to subyrėjus centro dešinės Vyriausybei, naująjį ministrų kabinetą formavo socialdemokratai su socialliberalais, o premjero postą užėmė į didžiąją politiką grįžęs A. Brazauskas.

Valdžią socialdemokratai, remiami partnerių socialliberalų bei Darbo partijos, išlaikė iki pat 2008-ųjų. Tais artėjančią krizę pranašaujančiais metais prie Vyriausybės vairo stojo diržų veržimosi politiką paskelbusi TS-LKD ir jos partneriai liberalai. 2012 metais socialdemokratai, remiami Darbo partijos (DP) bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT), vėl grįžo į valdžią, Vyriausybės vadovu tapo šios partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Dešiniajai politinei jėgai – TS-LKD – iki šiol buvo lemta prie valdžios vairo stoti krizių metais. 1993 metais kaip Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio politinės veikos tęsėjos gimusios partijos, ilgus metus vadovautos Vytauto Landsbergio, didžioji pergalė laukė 1996 metais. Tuo metu konservatoriai laimėjo 70 mandatų, dar 16 vietų iškovojo artima Krikščionių demokratų partija. Šios dvi jėgos suformavo Vyriausybę, vadovaujamą Gedimino Vagnoriaus. Tačiau jau 1999-aisiais Lietuvoje kilo politinė krizė, susijusi su atsiritusia Rusijos finansų krizės banga bei skandalingu įmonės „Mažeikių nafta“ pardavimu amerikiečių bendrovei „Williams International“.

Po šių įvykių TS-LKD triuškinamai pralaimėjo 2000-ųjų rinkimus. Neką geriau sekėsi ir 2004 metais, prie partijos vairo stojus Andriui Kubiliui, o konservatorių eilėms gerokai pagausėjus, prisijungus Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai.

2008-aisiais, iškovoję 45 mandatus, kartu su Liberalų sąjūdžiu, Liberalų ir centro sąjunga bei Arūno Valinsko vadovaujama populistine Tautos prisikėlimo partija TS-LKD sudarė Vyriausybę, vadovaujamą A. Kubiliaus. Tik pradėjusiai veiklą, jai teko skubiai ieškoti būdų, tvarkantis su pasaulinės ekonomikos krizės iššūkiais. Taikytos priemonės vertintos nevienareikšmiškai: 2009 metų sausį dėl priimtų nepopuliarių sprendimų prie Seimo įvyko riaušėmis virtęs piliečių mitingas, o 2012 metų rinkimuose piliečiai savo balsus atidavė kairiosioms partijoms.

Liko be vedlio

DP didžiojoje politikoje pasirodė tik 2004-aisiais: jos narius subūrė prieš tai ketverius metus Seime kaip Socialliberalų frakcijos narys praleidęs verslininkas Viktoras Uspaskichas. Kojų neapšilusi organizacija iš karto tapo LSDP suburtos valdančiosios koalicijos nare, gavo kelis ministrų postus. Tačiau 2004-aisiais iš posto, kaip teigta, ne be DP įtakos, atstatydintas socialliberalų lyderis A. Paulauskas viešai pareiškė, kad DP pirmininkas V. Uspaskichas, kaip ir Liberaldemokratų partijos vadovas Rolandas Paksas, yra „užsienio spectarnybų naudojami instrumentai“. Vos po kelių mėnesių prokurorai pradėjo vadinamąją DP „juodosios buhalterijos“ bylą, kuri truko beveik dešimtmetį, o „darbiečių“ lyderis V. Uspaskichas spruko į Maskvą.

Šį vasarį DP baudžiamąją bylą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nuosprendį: kaltinamuosius šioje byloje – iš partijos pasitraukusį V. Uspaskichą, dabartinį DP rinkimų štabo vadovą Vytautą Gapšį ir finansininkę Mariją Liutkevičienę – paliko laisvėje, išteisino dėl sukčiavimo, o dėl kitų prasižengimų skyrė pinigines baudas. Bylos duomenimis, 2004–2006 metais į DP oficialią buhalterinę apskaitą buvo neįrašyta 7 mln. 37 tūkst. eurų pajamų ir 4 mln. 265 tūkst. eurų išlaidų.

Praėjusių metų gegužės 30-ąją DP pirmininku vietoj partiją palikusio V. Uspaskicho buvo išrinktas iš TT partijos atėjęs Valentinas Mazuronis. Prieš kelias savaites nuskambėjo žinia, kad jis savo naujosios partijos neves į Seimo rinkimus: V. Mazuronis apsisprendė likti Europos Parlamente (EP). Būti DP sąrašo lyderiu partija skyrė parlamentarui Kęstučiui Daukšiui.

Savo partijos priekyje apsisprendė nestoti ir EP dirbantis ilgametis LLRA pirmininkas V. Tomaševskis. Politikas tiesiai pareiškė, kad partija nenori prarasti turimo mandato EP. Šiuose Seimo rinkimuose LLRA – Krikščioniškųjų šeimų sąjungos kandidatų sąrašo lydere taps parlamentarė Rita Tamašunienė.

LLRA buvo įkurta 1994 metais, kai, pasikeitus įstatymams, tuometinė visuomeninė-politinė organizacija Lietuvos lenkų sąjunga privalėjo būti reorganizuota į visuomeninę organizaciją arba į politinę partiją. V. Tomaševskis, pagarsėjęs prieštaringomis kalbomis apie Lietuvą, šiai organizacijai vadovauja nuo 1999 metų. Kaip partijai, LLRA buvo sėkmingi tik pastarieji, 2012 metais vykę, Seimo rinkimai: šiuo metu ji turi 8 narius parlamente. Iki 2014-ųjų LLRA dalyvavo valdančiosios koalicijos darbe, tačiau buvo išprašyta, kai partijai atstovaujantis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, nesuderinęs su premjeru, viceministre paskyrė prieštaringai vertinamą Renatą Cytacką.

Bėdos su teisėsauga

Dar prieš kelis mėnesius tapti vienu iš šio Seimo rinkimų favoritų pretendavo Eligijaus Masiulio vestas Lietuvos liberalų sąjūdis (LS), populiarumu jau lenkęs TS-LKD. Tačiau LS planai žlugo per vieną dieną, gegužės 12-ąją Specialiųjų tyrimų tarnybai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu, įtariant, kad koncerno „MG Baltic“ atstovai už politinės partijos veikimą jų naudai galėjo perduoti itin stambaus masto kyšį tuometiniam LS vadovui E. Masiuliui. Jis nedelsdamas pasitraukė tiek iš partijos pirmininko posto, tiek iš rinkimų sąrašo, o partiečiai paskubėjo pranešti neturintys duomenų, kad pinigus E. Masiulis būtų ėmęs partijai.

Iki šio skandalo LS tik stiprėjo. Partija, susikūrusi 2006 metais, sutelkė iš tuometinės LiCS pasitraukusius ar pašalintus liberalus, nepritariančius tuometinio vadovo A. Zuoko politiniams veikimo metodams. Po 2008 metų Seimo rinkimų LS, gavęs 11 mandatų, tapo valdančiosios centro dešinės koalicijos nariu. Per 2012 metų rinkimus LS turėjo tik 10 mandatų, tačiau ši partija sėkmingai pasirodė per 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimus. Juose LS liko trečias, po LSDP bei TS-LKD, gavo 219 mandatų, 9 jo atstovai buvo tiesiogiai išrinkti merais.

Bėdos su teisėsauga kamuoja ir TT partiją „Tvarka ir teisingumas“ (iki 2006 metų – Liberalų demokratų partija). Ji įsteigta 2002-aisiais, kai tuo metu populiarumo viršūnėje buvęs R. Paksas, neseniai antrą kartą netekęs premjero posto, kartu su šalininkais paliko jo į Seimą atvestus liberalus. Naujoji partija tapo jo tramplinu į prezidento postą 2003-iaisiais ir paguoda 2004 metais, kai apkaltos būdu tapo nušalintas. Būtent liberaldemokratai organizavo jo palaikymo mitingus ir protesto akcijas, kuriose, susikaustę grandinėmis, priešinosi „neteisingumui“.

Nuo 2004-ųjų liberaldemokratai renkami į Seimą, bet reikšmingų pozicijų jame neturėjo iki pat 2012 metų. Per praėjusius rinkimus TT laimėjo 11 mandatų ir tapo valdančiosios koalicijos nare. Tačiau 2014 metais teisėsaugininkai pradėjo didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu. Įtariama, kad partijos įtakoje esančiai Vidaus reikalų ministerijai ar pavaldžioms organizacijoms vykdant viešuosius pirkimus, TT naudai galėjo būti priimta maždaug 377 tūkst. eurų kyšių suma. Šiais metais STT pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą, kuriame nagrinėja duomenis, ar žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas sutarė su R. Paksu, jog šis už kyšį paveiks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, kad jie leistų naudoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"