TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo rinkimai su protesto šūkiu

2012 06 19 5:39

Didžiausios politinių partijų baimės pildosi: bilietą į Seimą turinti jau pareiškė teisėja Neringa Venckienė, ją remia aktyviai besivienijantys visuomenininkai. Naujos protesto jėgos ėjimas į rinkimus gali sujaukti kruopščiai dėliotus vadinamųjų tradicinių partijų planus. 

Iš 40 Lietuvoje registruotų politinių partijų spalio 14-ąją vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvauti teisę turės 28. Nors visuomenės nuomonių apklausos šiuo metu rodo, kad lyderių pozicijas dalijasi opozicinės Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Darbo partija (DP), partija "Tvarka ir teisingumas" (TTP) bei mažai atsiliekanti valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), politikos apžvalgininkai jau senokai mini, kad viena partija lydere netaps. 

Apie tai neseniai prakalbo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, pažymėjusi, kad po rinkimų Seime tikriausiai bus matyti gana dideli pokyčiai, o valdančiąją koaliciją turės formuoti keturi ar penki partneriai. "Trijų šiuo metu rinkimų favoritėmis įvardijamų opozicinių partijų atstovų valdančiajai koalicijai suformuoti neužteks, ji bus kur kas sudėtingesnė ir spalvotesnė", - pažymėjo prezidentė.

Tačiau ne mažiau "sudėtingi ir spalvoti" politiniai susivienijimai, dažniausiai neformalūs, dėliojami jau iki Seimo rinkimų, partijoms karštligiškai ieškant būdų pratęsti savo gyvavimą didžiojoje politikos arenoje.

Vienysis su visuomenininkais

Pagrindinė šiuo metu viešojoje erdvėje aptarinėjama naujiena - ar rudenį vyksiančiuose rinkimuose dalyvaus dėl dukterėčios kovojanti partijos "Drąsos kelias" idėjinė lyderė N.Venckienė, nors pati teisėja jau pareiškė bilietą į Seimą tikrai turinti. Abejoti, kokį kelią N.Venckienė pasirinks, yra gana naivu: lygiai prieš metus kalbėdama su "Lietuvos žiniomis" ji patvirtino galvojanti apie Seimo rinkimus, jeigu nepavyktų išsaugoti teisėjos mantijos. "Eisiu su žmonėmis, išbandytais per ištisus sunkius metus - judėjimo "Drąsos kelias" atstovais", - praėjusią gegužę kalbėjo N.Venckienė.

Jau tuo metu moteris neslėpė sulaukusi beveik visų politinių partijų pasiūlymų Seimo narės mandato siekti su jų vėliava. "Bet tikrai nesidėsiu nei su viena dabar veikiančia partija", - tvirtino ji.

Kaip aiškėja, paspirtį N.Venckienei greičiausiai sudarys vakar žymių visuomenininkų pristatytas "Lietuvos sąrašas". "Tai būtų tikrai pragmatiniai sumetimai: Garliava be intelektualesnių vadovų nieko negali padaryti arba mažiau padarys, o vadinamiesiems visuomenininkams be kokio nors platesnio organizuoto žmonių palaikymo irgi gali būti sunku", - anksčiau yra pareiškęs politologas Kęstutis Girnius.

Šalia - konservatoriai?

Visuomenininkų ir Garliavoje susibūrusių piliečių susivienijimas tampa baisiausio partijų košmaro išsipildymu, galinčiu sugriauti iki šiol sklandžiai pildytas nuomonių apklausų lenteles ir atimti nemažą skaičių balsų iš juos jau tarsi pasidalijusių partijų.

"Manau, naujojo judėjimo atsiradimo tradicinės partijos labiausiai ir bijojo, - neslepia apžvalgininkas Vidmantas Valiušaitis. - Iki šiol politikoje mes matėme žmones, kurie Seime ar politikoje yra jau nuo 1988-ųjų. Jie jau parodė savo politinės veiksenos potencialą, kuris, deja, didele dalimi Lietuvos žmonių lūkesčių nepateisino. Taigi, besiburiantis judėjimas tampa iššūkiu, bandant sistemą keisti "iš apačios", kas gali pelnyti nemenkas nusivylusių piliečių simpatijas."

Europarlamentaras, filosofas Leonidas Donskis norėtų pirmiausia išgirsti, jo teigimu, principinį klausimą: su kuo naujasis judėjimas žada bendradarbiauti dabar ir ateityje. "Nė viena politinė jėga negali likti neatsakiusi į šiuos klausimus: su kuo tu bendradarbiautum patekęs į parlamentą, kas yra tavo sąjungininkai ir su kuo tu nelabai galėtum dirbti? Manau, į šiuos klausimus naujosios jėgos dar nėra atsakiusios", - svarstė L.Donskis.

Vertinant Lietuvos rinkimų tradicijas, galima manyti, kad susibūrę visuomenininkai, pasitelkę "Drąsos kelio" atstovus, surinks protesto balsus, bet po rinkimų vis tiek turės ieškoti partnerių, jei norės tapti įtakinga jėga. Kol kas politikai neformaliuose pokalbiuose užsimena, kad realiausias naujokų partneris - TS-LKD, kurios dalis, pirmiausia garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, neslepia palankumo Garliavos įvykių dalyviams.

Konservatoriams draugauti su visuomenininkais gali tekti ir dėl kitos, kur kas pragmatiškesnės priežasties: jau dabar akivaizdu, kad dalis partijos narių, ypač tai akivaizdu Kauno rajone, linkę remti "Drąsos kelio" idėjas. Jei TS-LKD laikysis kitokios pozicijos, jai gresia dalies narių nubyrėjimas.

Pretenzijos tapti vienytojais

Jei TS-LKD apsispręs vienytis su "Lietuvos sąrašo" kūrėjais, problemišku gali tapti šios partijos bendradarbiavimas su dabartiniais koalicijos partneriais - pirmiausia, su Liberalų sąjūdžiu (LS). Kol kas LS buvo nemenka TS-LKD paspirtis, tarkime, ne taip seniai vykusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) skandalo metu, ir net priglaudė po savo sparnu atleistąjį tarnybos vadovą Vitalijų Gailių, kuriam užnugarį prieš tai lyg ir garantavo konservatoriai. Bet Garliavos įvykius ir jų pagrindu besiburiančias jėgas liberalsąjūdiečiai, regis, yra linkę vertinti kur kas santūriau nei V.Landsbergį remiantis konservatorių sparnas.

Be to, dabartinio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio vadovaujama partija viešojoje erdvėje būtent save įvardija būsimąja "valdančiosios centro dešinės koalicijos telkiančia jėga". Ir kalbėdami apie tokią jėgą, LS lyderiai toli gražu omenyje turi ne buvusius bendražygius vienijančias Liberalų ir centro sąjungą (LiCS) bei neseniai įregistruotą Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujamą partiją "Taip".

Kalbėdami apie galimus partnerius, LS vadovai vienus pirmųjų įvardija ne ką kitą, o opozicinę DP, jau pasirašiusią bendradarbiavimo prieš rinkimus susitarimą su LSDP ir TTP bei viešai deklaravusią ketinimus būtent su šiais partneriais burti koaliciją po rinkimų. Tačiau bent jau LSDP atstovai neoficialiai užsimena, kad jų pasitikėjimas "juodosios buhalterijos" byloje teisiamo europarlamentaro Viktoro Uspaskicho vadovaujama DP nėra absoliutus. "Ne paslaptis, kad "darbiečiai" veikia mums už nugaros", - LŽ minėjo net keli LSDP atstovaujantys įtakingi politikai.

Itin džiaugtis susitarimu su DP neturėtų ir TTP lyderiai. "Darbiečių" vadovas V.Uspaskichas viešojoje erdvėje nevengia pašaipių replikų šių partnerių atžvilgiu, ir ypač mielai patraukia per dantį TTP lyderį Rolandą Paksą, kuriam duris į šiuos rinkimus, pravertas prezidentės valia, grupės Seimo narių iniciatyva gali užtrenkti Konstitucinis Teismas. Apžvalgininkai neabejoja - jei R.Paksas negaus galimybės vesti savo partijos į rinkimus, TTP šansai šiose varžytuvėse gerokai sumenks.

Dar daugiau: gana sunku tvirtinti, kad TTP turi tvirtą kito partnerio - LSDP - palaikymą. Ir kaltinti "tvarkiečiai" šiuo atveju gali tik save. Nesantaikos obuoliu tarp bendradarbiavimo susitarimą pasirašiusių LSDP ir TTP gali tapti pastarosios partijos sprendimas Seimo rinkimams suvienyti jėgas su Kaune įsteigtu visuomeniniu judėjimu "Dirbame Kaunui". Kaip žinia, šios organizacijos vadovas Gintautas Labanauskas praėjusiais metais, dar būdamas LSDP nariu, viešai bandė klibinti partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus kėdę, tad šis politikas simpatijomis buvusiam bendražygiui tikrai netrykšta.

V.Uspaskicho žaidimas 

Į oficialius partnerius gana atsainiai žiūrintis V.Uspaskichas, savo ruožtu, negaili pagyrų būtent LS ir jo lyderiui E.Masiuliui. Ar tai gali atvesti prie glaudesnio bendradarbiavimo - dar klausimas, nes "darbiečių" lyderis turi ir kitų galimų partnerių bei nemenkų ambicijų taip pat užimti Lietuvos centro jėgas vienijančios partijos poziciją, į kurią pretenduoja LS.

Jau kuris laikas netyla kalbos apie vis glaudesniais tampančius DP ir A.Zuoko partijos "Taip" ryšius, užsimezgusius per bendradarbiavimą sostinės valdančiojoje koalicijoje, o dabar, regis, peraugančius į platesnį veikimą. Nors dar prieš šešerius metus V.Uspaskichas vadino A.Zuoką "banditu", o šis platino "Kėdainių kniaziaus" nesąžiningą veikimą esą turinčius atskleisti dokumentus, karo kirvis dabar užkastas. Prie šios kompanijos gali prisidėti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, jau kartojanti A.Zuoko rinkimų šūkius, bei Rusų aljansas.

Bendradarbiavimo su "Taip", deklaruojančio ne tiek liberaliąsias, kiek "krikščioniškas" vertybes, galimybių neneigia ir ekspremjero Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Krikščionių partija. Jei dar prisiminsime mažai viešinamą, bet aktyviai įgyvendinamą A.Zuoko iniciatyvą sutelkti regionuose įvairius judėjimus subūrusius nepartinius politikus, gerai pasirodžiusius savivaldybių rinkimuose, tampa aišku, kad "Taip" ir DP koalicija gali tapti jėga, pretenduojančia į nemažą vietų skaičių Seime.

"Būdamas manevro meistras ir labai talentingas derybininkas, A.Zuokas gali susieti save su kuo tik nori: politine kaire ir dešine, su naujomis jėgomis ir senomis. Nėra tokios jėgos, su kuria jis negalėtų derėtis. Matyt, vienintelė jėga, kuri su juo nenorėtų kalbėtis, yra LS", - kalbėdamas su LŽ svarstė L.Donskis.

Dvi ašys

Jei A.Zuokui ir V.Uspaskichui pavyktų sutelkti aplink save jau minėtas smulkiąsias politines organizacijas, ši koalicija įgautų tvirtas pozicijas, derėdamasi su viena iš stipresnių tradicinių partijų - LSDP ar TS-LKD. LSDP darbas su V.Uspaskichu, regis, tenkina, gana darniai, bent jau Vilniaus miesto taryboje, veikiama ir su A.Zuoku.

Nei "darbiečiai", nei "Taip" atstovai nebaugina ir konservatorių - klausimas tik, ar ši partija sutiktų su mažesnio brolio vaidmeniu.

Regis, kur kas realiau, kad TS-LKD vis dėlto pasuks sparnus į politiką mankštinančių visuomenininkų pusėn. Jei laikysis principinės pozicijos nebendradarbiauti su A.Zuoku, į tą pusę turėtų krypti ir LS.

"Be abejo, tokioje situacijoje visada atsiranda stiprioji jėga, kuri pamėgina diktuoti žaidimo taisykles. Ar priims jas kiti, sunku pasakyti, - LŽ aiškino L.Donskis. - Bet yra variantas, be jokios abejonės: suvokiant, kad kairiosios partijos gali pamėginti vienytis arba čia gali atsirasti tam tikrų simuliacijų, kada centro populistinės partijos gali būti ir į dešinę, ir į kairę vienodai linkusios eiti, natūralu, kad TS-LKD irgi gali siekti platesnio dešiniųjų jėgų aljanso. Vis dėlto manau, kad ši dėlionė priklausys nuo pagrindinių jėgų: kaip veiks LSDP ir kaip veiks TS-LKD. Vis dėlto tai yra patyrusios partijos."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"