TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo saulėlydis – nepasiekus zenito

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Paskutinius kadencijos metus pradėsiantis Seimas politinių aukštumų neįveikė. Nors valdantieji deklaruoja daug nuveikę, opozicija įžvelgia tik stagnaciją.

Po metų vyksiantys Seimo rinkimai jau keičia politikų diskusijų toną, verčia būti dėmesingesnius, geresnius paprastiems žmonėms ir skatina dalyti gražius pažadus dėl geresnės ateities. Tuo pačiu metu rinkėjų balsų medžioklė kaitina politinę atmosferą. Todėl parlamentarai neslepia, kad paskutiniai šios Seimo kadencijos metai bus sudėtingi, kontroversiški ir kupini įtampos.

Buksuoja dar nepajudėję

Didžiausios Seime Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė šios kadencijos parlamento veiklą įvertino kaip vidutinišką. „Gal vidutinišką su pliusu, į aktyviąją pusę“, – patikslino ji.

Anot socialdemokratės, pavyko stumtelėti į priekį svarbius energetikos projektus, valstybės biudžetai buvo priimami be didesnių problemų, tai leido vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Esą koją pakišo netolygus, permainingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kartais įtempti santykiai su koalicijos partneriais. „Visų pirma tai lėmė politiniai dalykai ir nereikalinga ambicijų sandūra. Todėl turime tokį rezultatą, kuris sunkina sprendimų priėmimą, atsiliepia piliečių nuomonei, dėl to ir Seimo reitingai nėra aukšti“, – apgailestavo politikė. I. Šiaulienės teigimu, per šiuos metus valdančiojoje koalicijoje buvo nemažai įtampos. Viltasi, kad daugiau konstruktyvumo atsiras pasikeitus Darbo partijos lyderiui. Tačiau bent jau kol kas, ypač vykstant batalijoms dėl socialinio modelio, to nematyti.

I. Šiaulienė prognozavo, kad paskutiniai kadencijos metai bus dar sunkesni, nes juos ženklins artėjančių Seimo rinkimų nuotaikos. Nors oficiali rinkimų kampanija dar neprasidėjo, bet priimant įvairius sprendimus aiškiai justi, kad politikai kovoja dėl rinkėjų simpatijų. Nors esama tam tikros įtampos, socialdemokratė neabejojo, kad kitų metų valstybės biudžetas bus priimtas, į priekį judės ir socialinio modelio priėmimas. „Užsibrėžti darbai bus daromi, bet nebus labai paprasta ir lengva. Dar nepradėję matome, kaip buksuojame“, – pažymėjo ji.

Darbą vertina septynetu

Valdančiosios Darbo partijos (DP) frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys trejų metų parlamento darbą teigė galis vertinti septynetu. „Aišku, iki tobulumo dar šiek tiek trūksta“, – šmaikštavo „darbietis“. Pasak jo, Seimas nemažai nuveikė daugelyje sričių, pavyzdžiui, energetikoje, mažindamas dujų ir šilumos kainas. „Tikiuosi, netrukus bus priimtas naujas Darbo kodeksas, duosiantis teigiamą postūmį darbo rinkai ir ekonomikai“, – vylėsi K. Daukšys. DP atstovo nuomone, valdančiosios koalicijos santykiai buvo ir yra dalykiniai. „Aišku, kaip ir visur, būna nesutarimų, pažaibavimų. Tačiau iš esmės trys koalicijoje dirbančios partijos sėkmingai geba derinti savo programines nuostatas“, – pažymėjo parlamentaras. K. Daukšys pagyrė ir opoziciją. „Manau, kad ji netrukdo Vyriausybei dirbti, ir tai didelis pliusas“, – sakė jis.

DP frakcijos seniūnas prognozavo, kad paskutiniai kadencijos metai per daug nesiskirs nuo ankstesniųjų. „Žinoma, jie bus sudėtingi, nes vyks Seimo rinkimai. Partneriai taps konkurentais, atsiras daugiau viešų ir populistinių pareiškimų. Nepaisant to, darbus reikia baigti, nes gyvenimas dėl rinkimų nesustoja. O kai Seimas ir Vyriausybė dirba produktyviai, laimingesni jaučiasi ir rinkėjai“, – aiškino K. Daukšys.

Raškysime sąstingio vaisius

Seimo opozicijos lyderio konservatoriaus Andriaus Kubiliaus manymu, praėję parlamento kadencijos metai buvo gana tušti, vyravo stagnacija, priimta mažai sprendimų, brėžiančių Lietuvos ateities kryptis. „Tai lėmė, kad valdančioji koalicija intelektualiai nepasirengusi tokias strategines kryptis toliau brėžti. Čia ir Vyriausybės, ir Seimo valdančiosios koalicijos vadovybės silpnumas. Tai labai ryškiai matyti“, – įsitikinęs jis.

Tarp reikšmingiausių darbų A. Kubilius įvardijo euro įvedimą, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atidarymą. Tačiau kartu jis akcentavo, kad šie pasiekimai – ne dabartinės valdžios nuopelnas. „Įvedant eurą reikėjo pasiekti, kad Lietuva atitiktų Mastrichto kriterijus. Tai buvo padaryta dar iki šios valdžios, jai beliko atlikti tik techninius darbus: tvarkingai atvežti monetas, išplatinti ir t. t. SGD terminalas irgi pastatytas, bet šio projekto pradžia, pamatai buvo padėti ne šios valdžios“, – pažymėjo A. Kubilius. Taip pat jis kritikavo dabartinę valdančiąją koaliciją dėl nuo 2013 metų sustojusio eksporto augimo. Esą tai vienas politinės stagnacijos vaisių, ateityje brangiai atsieisiančių mūsų šaliai.

A. Kubilius aiškino, jog opozicija stengėsi būti konstruktyvi, palaikė reikalingų sprendimų priėmimą Seime ir siekė, kad „Lietuva nepamestų esminių valstybės raidos gairių ir nenuklystų nuo nutiestų bėgių“.

Paskutinius Seimo kadencijos metus, pasak A. Kubiliaus, ženklins populizmas, valdančiosios koalicijos partneriams bus vis sunkiau rasti bendrą kalbą. „Matysime daug chaoso ir mažai darbo“, – prognozavo jis.

Laukia kontroversiški metai

Opozicinio Liberalų sąjūdžio (LS) lyderis bei frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis priminė, kad per praėjusį laikotarpį visuomenės pasitikėjimas Seimu nei išaugo, nei sumažėjo. „Taigi didesnio proveržio mezgant ryšį su visuomene nebuvo“, – pripažino politikas. Pasak jo, kadencijos pradžioje susiformavusi didelė valdančioji dauguma „lyg ir signalizavo, kad visi suplanuoti sprendimai eis kaip per sviestą“. Tačiau laikas parodė, kad ne visada politikoje kiekybė yra svarbiausias dalykas. „Koalicijos partnerių nuomonės pradėjo skirtis, dėl to nebuvo priimti svarbūs sprendimai arba jie buvo neigiami“, – sakė E. Masiulis, turėdamas galvoje diskusijas dėl skalūnų žvalgybos Lietuvoje, aistras dėl socialinio modelio ir kitką. Liberalo teigimu, tai tik rodo, kad ši valdančioji dauguma buvo sukurta paimti valdžią bet kokia kaina. „Kitaip tariant, koalicija buvo sukurta dėl postų, o ne dėl darbų. Trejų metų laikotarpis tai ir liudija“, – pabrėžė LS lyderis. Tai patvirtina ir faktas, kad Seimo daugumos ir Vyriausybės pozicijos neretai skiriasi.

E. Masiulio nuomone, egzistuoja ir Seimo pirmininkės „darbietės“ Loretos Graužinienės tam tikra politinio autoriteto problema. Parlamentaro teigimu, „minusas, kad ši nesugeba demonstruoti lyderystės ir telkti politines jėgas svarbiausiems darbams“. E. Masiulis prognozavo, kad paskutiniai darbo metai bus kontroversiški, didės politinė įtampa koalicijoje, o tai kliudys normaliam darbui.

„Kita vertus, tvirtinant biudžetą, matyt, bus mėginama visuomenei numesti vieną kitą saldainį. Tačiau labai svarbu, kad tie saldainiai būtų pagrįsti ekonomine logika“, – sakė seniūnas. Jo nuomone, tai, kad kadencijos pradžioje liberalai ir konservatoriai nesudarė vieningo opozicijos bloko, nebuvo klaida. Priešingai, liberalai atsiskleidė kaip savarankiška, savo pasaulėžiūrą turinti politinė jėga. „Mums aiškiai pavyko atsikratyti jaunesniųjų brolių etiketės“, – tvirtino E. Masiulis.

Didesnių skandalų išvengta

Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, šis Seimas yra gana darbingas, mažiau skandalingas, nei buvo nuogąstauta iš pradžių. Valdančioji koalicija, pradžioje sulipdyta iš keturių, vėliau nutrupėjusi iki trijų parlamentinių partijų, „dažniausiai sugeba tarpusavyje sutarti“. „Jei koalicijos partneriams darbingumą ir sutarimą pavyks išlaikyti iki pabaigos, viskas bus gerai“, – LŽ sakė A. Krupavičius. Jis pabrėžė, kad didesnių skandalų šios kadencijos politikams pavyko išvengti. „Galima sakyti, kad parlamentinė kultūra išaugo“, – sakė politologas.

Seimo opozicija, pasak politologo, yra praktiškai nematoma. Kadencijos pradžioje kiek patriukšmavusi dėl DP, paskui susitelkė į kitus dalykus – prezidento, Europos Parlamento narių rinkimus. Populiarumo opozicijai nesuteikė ir tai, kad Seime nėra vienos pagrindinių partijų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio.

Pažers naudingų sprendimų

Pasak politologo Tomo Janeliūno, šis Seimas pasižymi aiškia dauguma. Todėl valdančioji koalicija nebijo opozicijos, gali sau drąsiau leisti priimti tam tikrus sprendimus. Be to, bent jau socialdemokratai mėgaujasi stabiliu visuomenės palaikymu.

Palankiausia aplinkybe dabartiniams valdantiesiems T. Janeliūnas vadino ekonominę padėtį ir stabilų ūkio augimą. Tai leido gana ramiai priimti reikiamus sprendimus ir įstatymų pakeitimus. Kita vertus, per trejus šios kadencijos metus nebuvo pribręsta reformoms jautriose srityse – švietimo, aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos. Vis dar deramasi dėl socialinio modelio.

Artėjant Seimo rinkimams, anot T. Janeliūno, galima tikėtis visuomenei naudingų sprendimų, pavyzdžiui, tam tikrų mokesčių lengvatų, minimalios algos didinimo. Tačiau bus bandoma atidėti kontroversiškus, sudėtingus sprendimus. „Politinės partijos nenori rizikuoti rinkėjų palaikymu priimdamos nepopuliarius, nors ir labai reikalingus, sprendimus“, – aiškino ekspertas.

Trijų valdančiosios koalicijos partnerių santykiai yra sudėtingi. Socialdemokratai turi vargo ir su „tvarkiečiais“, ir „darbiečiais“, kurie periodiškai kelia savo sąlygas ar net ultimatumus, pavyzdžiui dėl minimalios algos kėlimo. Be to, „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partija turi problemų su teisėsauga. Vis dėlto T. Janeliūnas neabejoja, kad valdantieji išsilaikys iki kadencijos pabaigos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"