TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo senbuvis kratosi šešėlio

2011 01 18 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Finansinio skandalo Seimo kanceliarijoje purslai aptaškė ilgiausiai parlamente dirbantį nepriekaištingos reputacijos socialdemokratą Česlovą Juršėną. Tačiau jis pats tikina su savišalpos kasa neturėjęs nieko bendra.

Savišalpos kasa virtusios Seimo buhalterijos istorija dar labiau smukdo ir taip menkus visos tautos atstovybės reitingus. Į teisiamųjų suolą pasodintos buvusios Seimo kasininkės Reginos Petkelienės liudijimai verčia abejoti ir kai kurių parlamentarų bei aukštų valdininkų reputacija.

Vienintelis politikas Č.Juršėnas, kurį kaip gavusį "valdišką" paskolą įvardijo teisiamoji, vakar LŽ tikino, kad jo pavardė paminėta "tikrai be reikalo".

Proto užtemimas?

R.Petkelienė jau per pirmą teismo posėdį pasakojo, kad Č.Juršėnui iš Seimo kanceliarijos kasos buvo paskolinta 9 tūkst. litų. Šiuos pinigus esą paėmusi Finansų departamento vadovė Danutė Petrauskienė. "Šito tikrai nebuvo. Esame seni pažįstami, drauge dirbome nuo Vytauto Landsbergio laikų. Kažkoks proto užtemimas moteriškei", - buvusios kasininkės kaltinimus atmetė Č.Juršėnas. Seimo vicepirmininkas stebėjosi, kodėl linksniuojama tik jo pavardė, nors teisiamoji tvirtino, kad tarp mėgėjų skolintis valdiškų pinigų būta ir daugiau parlamentarų. "Kur tie kiti? Susidaro įspūdis, jog mėginant įpainioti kitus stengiamasi pridengti savo darbus", - aiškino Č.Juršėnas.

Minėtame teismo posėdyje R.Petkelienė taip pat prasitarė, kad 2 tūkst. litų kasai liko skolingas ir buvęs Seimo kancleris Arvydas Kregždė. "Dievaži, neprisimenu tokio dalyko. Gal man parodys skolos raštelį ar kokį kitą dokumentą, tuomet galvosiu, ką daryti", - LŽ teigė A.Kregždė.

Pavardžių neatskleidžia

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Vilma Gužaitė vakar LŽ pripažino, kad R.Petkelienė per ikiteisminį tyrimą minėjo ne tik Č.Juršėno, bet ir kitų Seimo narių, kurie skolindavosi valdiškų pinigų, pavardes. Tačiau prokurorė nesutiko jų atskleisti, motyvuodama prasidėjusiu teisminiu bylos nagrinėjimu. Anot V.Gužaitės, teisiamoji sakė, kad patys Seimo nariai niekada į ją tiesiogiai nesikreipdavo. Pageidavimus pasiskolinti vienokią ar kitokią sumą esą perduodavo per Finansų departamento vadovę D.Petrauskienę. "Paprasti kanceliarijos darbuotojai skolintis ateidavo patys. Pasirašydavo skolos raštelį, kuris, grąžinus pinigus, būdavo suplėšomas. Teisiamosios žodžiais, tokia praktika gyvavo nuo 2006-ųjų. Buvo manoma, jog tai normalu", - kalbėjo prokurorė.

Pati R.Petkelienė teismo posėdyje pasakojo, kad D.Petrauskienė, nenorėdama nurodyti konkrečių pavardžių, neretai ant skolos lapelio liepdavusi užrašyti "valdžiai". Visus viršininkės vardu paimtų skolų lapelius kasininkė dėdavo į voką, tačiau bylą tiriančių prokurorų šis įrodymas nepasiekė. R.Petkelienės teigimu, užklupus tikrintojams voką ji atidavusi D.Petrauskienei.

Neformalūs ryšiai

LŽ šaltiniai nurodo, kad panaši praktika kaip Seimo buhalterijoje, šelpusioje politikus ir darbuotojus, egzistuoja ir kitose valdžios įstaigose. Pagrindinė taisyklė, kuria stengiamasi vadovautis, - skolinama suma neturi viršyti mėnesio atlyginimo dydžio. Pasak LŽ šaltinių, visi parlamentinio skandalo dalyviai Seime dirba jau 20 metų, vienas kitą gerai pažįsta, draugauja, padeda, o prireikus gina saviškius. "Tokie neformalūs ryšiai labai stiprūs. Be to, tiek grynųjų pinigų - vos ne pusės milijono litų, kurių pasigesta kasoje, vienas asmuo niekaip negalėjo pradanginti", - LŽ aiškino Seimo kanceliarijos darbuotojas, nenorėjęs būti įvardytas. Anot jo, ne paslaptis, jog dar visai neseniai maždaug dviem dešimtims Seimo narių, daugiausia vyresnio amžiaus, atlyginimas buvo mokamas grynaisiais. "Jie nenorėjo, kad pinigai būtų pervedami į banko korteles, ir šio noro niekas negalėjo nepaisyti. Per prievartą kortelių neprimesi, tai susitarimo reikalas", - dėstė pašnekovas. Jis taip pat stebėjosi dėl pranešimų, esą kancleris ir vyriausiosios finansininkės pirko proginių monetų, kurias reprezentacinėms reikmėms buvo užsisakiusi Seimo kanceliarija ir kurios, kaip teigiama, nebuvo apskaitytos. "Ką reiškia - pirko? Juk Seimas - biudžetinė įstaiga, o ne parduotuvė", - sakė kanceliarijos darbuotojas.

Pažemino pareigas

Dvi svarbiausios kanceliarijos finansininkės, paskui kurias tįsta įtarimų dėl aplaidaus darbo šleifas, vakar perkeltos į žemesnes pareigas. Seimo kancleris Jonas Milerius, kuris, pasak teisiamos buvusios kasininkės, taip pat skolindavosi iš kasos, informavo, kad Finansų departamento vadovė D.Petrauskienė ir jos pavaduotoja Dalė Špakauskienė pačios pasiprašė perkeliamos į kitą darbą.

2009 metų liepą Seimo kanceliarijos kasoje pasigedus daugiau kaip 440 tūkst. litų, kasininkė R.Petkelienė buvo apkaltinta iššvaisčiusi per 370 tūkst. litų. Tuos pinigus ji esą perleido savo draugei, buvusiai Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterei Olgai Goluskaitei, o dar beveik 70 tūkst. litų pasisavino. R.Petkelienės ir O.Goluskaitės byla šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"