TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo trauka

2016 09 01 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Į Seimą kandidatuoja maždaug kas antras didmiesčių tarybų narys, prie rinkimų starto linijos išsirikiavo ir dauguma Vilniaus, Kauno, Klaipėdos vicemerų. Vieta parlamente labiausiai masina sostinės tarybos narius – mažiausiai 33 iš 51 rengiasi kovoti dėl Seimo nario mandato.

Pernai pavasarį ketverių metų kadencijai išrinkti savivaldybių tarybų nariai kaip niekada gausiai kandidatuoja į parlamentą. Antai du iš trijų Vilniaus vicemerų pasiryžę dabartinius postus iškeisti į kėdes Seime, panaši situacija ir Kaune. Jei būtų išrinkti, vietos valdžios mandatų politikai netektų. Tiesa, šiųmečiuose rinkimuose dalyvaus vos vienas kitas tiesiogiai išrinktas meras.

Kodėl miestų politikus taip traukia Seimas? Vienus vilioja didesnė galia, o kartu ir didesnis atlygis, kiti dėsto savivaldoje nieko nebegalintys padaryti, dar kitiems taip liepė partija, o jie savo pavardėmis puošia daugiamandatininkų sąrašus.

Į rinkimus eina visa frakcija

Didžiausias besiveržiančiųjų į Seimą būrys – Vilniaus taryboje. Kaip kandidatai jau registravosi 33 jos nariai. Vienmandatėse apygardose kovos du mero Remigijaus Šimašiaus pavaduotojai – socialdemokratas Gintautas Paluckas ir liberalas Linas Kvedaravičius. Į rinkimus nesiveržia vicemeras Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Valdas Benkunskas.

Tačiau Seimo rinkimuose dalyvaus 11 iš 15 Vilniaus taryboje gausiausios valdančiosios Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos narių, tarp jų ir seniūnas Vincas Jurgutis. Į parlamentą taikosi ir trys Socialdemokratų frakcijos nariai. Valdančiosios TS-LKD frakcijos seniūnas Mykolas Majauskas – taip pat prie Seimo rinkimų starto linijos. Kaip ir dar du Vilniaus tarybos konservatoriai.

Kandidatų sąrašuose – visa Artūro Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos frakcija (6 tarybos nariai) bei visa „tvarkiečių“ frakcija (3 tarybos nariai). Seimo nario mandato sieks ir du „Lietuvos sąrašo“ atstovai, taip pat 6 iš 10 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“ atstovų.

Kauno taryboje padėtis – kiek kitokia. „Lietuvos žinių“ skaičiavimais, į parlamentą kandidatuoja 13 iš 41 jos narių bei du mero Visvaldo Matijošaičio pavaduotojai – socialdemokratas Vasilijus Popovas ir LS atstovas Simonas Kairys.

Keli V. Matijošaičio suburto komiteto „Vieningas Kaunas“ nariai Seimo rinkimuose dalyvaus su socialdemokratais, keli – su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. TS-LKD frakcijos seniūnas, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas ir du šios frakcijos nariai, taip pat 3 iš 4 LS atstovų – irgi kandidatai.

Į parlamentą rengiasi ir vienas iš trijų Klaipėdos vicemerų liberalas Artūras Šulcas. Į Seimą suka mažiausiai 9 iš 31 uostamiesčio tarybos narių. Iš jų – 3 valdančiosios partijos – LS – nariai, tarp kurių ir frakcijos seniūnas Simonas Gentvilas. Klaipėdos socialdemokratai į rinkimus deleguoja 1 iš 5 frakcijos taryboje narių, TS-LKD – 2 iš 4, tarp jų ir frakcijos seniūną Rimantą Didžioką. Dauguma jų varžysis ir vienmandatėse apygardose.

Masina karjera ir didesnė galia

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad didmiesčių tarybų narių ir vicemerų siekis tapti Seimo politikais neturėtų stebinti – parlamentas, palyginti su savivalda, siejamas su didesne politine galia, todėl toks posūkis – logiškas.

Kita vertus, anot M. Jurkyno, partijos negali pasigirti dideliu žinomų ir gerai vertinamų politikų skaičiumi, tad sudarydamos kandidatų sąrašus į juos stengiasi įtraukti bent kiek žinomesnius žmones. „Partijos neturi neriboto atsarginių suolelio, todėl renkasi tuos, kuriuos rinkėjai gali atpažinti. Tai vienas viešųjų ryšių elementų“, – komentavo politologas.

Kad į Seimą kandidatuoja du trečdaliai Vilniaus tarybos narių, pasak M. Jurkyno, irgi suprantama. „Jie mano, kad yra verti būti išrinkti. Tačiau paskutinį žodį tars rinkėjai“, – pridūrė jis.

Nesąžininga rinkėjų atžvilgiu

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docento Mažvydo Jastramskio manymu, didelio kandidatuojančių vietos politikų skaičiaus nereikėtų sureikšminti – vargu ar daug tarybų narių pateks į Seimą.

„Vilnius – matomas miestas, politikai su tuo ir sieja savo viltis, kad, pavyzdžiui, turės daugiau galimybių per reitingavimą, mat sostinėje yra daug balsuojančiųjų“, – svarstė politologas.

Galiausiai kai kurios partijos neturi tiek žinomesnių veidų, kad galėtų turėti kandidatų 71 vienmandatėje apygardoje ir sudaryti ilgą daugiamandatininkų sąrašą. „Lietuvoje pritrūksta kandidatų. Ir ne tik kandidatų, bet ir tų politikų, kurie būtų palikę pėdsaką konkrečios apygardos ar miesto politikoje“, – pažymėjo M. Jastramskis.

Tai, kad į Seimą iš Vilniaus tarybos rengiasi patekti daugiausia LS atstovai, jis siejo su šią partiją ištikusia lyderystės krize po buvusio lyderio Eligijaus Masiulio galimos korupcijos skandalo. Be to, LS nėra narių gausa pasižyminti partija.

Kalbėdamas apie sėkmę rinkimuose bandysiančius vicemerus, politologas atkreipė dėmesį, kad Seimo rinkimai vyksta išsyk po savivaldos rinkimų. „Rinkėjų atžvilgiu tai tikrai negražu. Jiems atrodo, kad politikus išrinko į vietos tarybas, o šie iš karto nori eiti į Seimą. Bet jei vicemeras ar tarybos narys, kuris dirba ilgai, tarkime, 10 metų, kandidatuoja – natūralu. Tėra du keliai – miestų tarybos ir Seimas“, – pridūrė jis.

Algų skirtumas – 7 kartai

Vietos politikai mėgsta aiškinti, jog išrinkti į vietos valdžią suprato, kad daugiau galimybių padaryti ką nors gera miestui atsiveria tik parlamente. Taip jie siekia pateisinti savo kandidatavimą. Kita vertus, pripažįstama, kad būtent centrinėje valdžioje sprendžiami esminiai finansavimo ir biudžeto perskirstymo klausimai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas atkreipė dėmesį, kad šiemet į Seimą kandidatuoja vos vienas kitas tiesiogiai išrinktas meras. O tarybos nariai, ypač didžiųjų miestų, į Seimą veržėsi ir anksčiau. „Lietuvoje – per 1500 savivaldybių tarybų narių, bet kiek iš jų kandidatuoja, neskaičiavome“, – prisipažino jis.

Į Seimą išrinkus savivaldybės tarybos ar Europos Parlamento narį, taip pat merą, VRK per 15 dienų jo įgaliojimus pripažintų nutrūkusiais prieš terminą. „Dabar matome situaciją, kad retas meras nori prarasti savo postą“, – sakė VRK pirmininkas.

Vietos tarybos nario ir parlamentaro darbo apimtis bei atlygis gerokai skiriasi. Tarkime, vidutinis Vilniaus tarybos nario atlygis už darbą, savivaldybės atstovų teigimu, siekia 366 eurus (neatskaičius mokesčių). Seimo nario pareiginė alga prasideda nuo 2531 euro (neatskaičius mokesčių).

„Taryboje darbas visuomeniniais pagrindais užima apie 3 dienas – nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro – per savaitę. Pabrėžiu – darbas visuomeninis, už kurį kompensuoja apytikriai 230 eurų. Jeigu atsisakysiu darbo universitete, kad galėčiau atsiduoti tarybai, tiesiog neišgyvensiu“, – yra sakiusi Vilniaus miesto tarybos narė Aušra Maldeikienė.

Partinis solidarumas ir branda

Patys kandidatai savo dalyvavimą rinkimuose aiškina paprastai: arba vardija ilgametę patirtį savivaldoje, arba aiškina, kad miestų ar rajonų tarybose – per mažai galių. Štai buvęs Kauno meras A. Kupčinskas pasakojo, kad tiesiog pribrendo savo patirtį panaudoti parlamente. „Savivaldoje esu 16 metų, ilgai nekandidatavau į Seimą, nuo pat 2007-ųjų, kai tapau miesto meru. Ateina laikas savo patirtį panaudoti kitur“, – kalbėjo jis.

Klaipėdos vicemeras liberalas A. Šulcas minėjo kandidatuojantis ir dėl to, kad Lietuvoje su savivalda – labai prastai. „Garbingesnis darbas yra savivaldoje. Bet bėda ta, kad nėra realios savivaldos. Visi sprendimai, kurie galimi kaime, kieme, mieste, miestelyje, priimami Seime, Vyriausybėje ir kitur“, – vardijo jis. A. Šulcas tikino, kad rinkimų kampanijos metu atostogų neims. „Kandidatuoju trečią kartą, žinau, kaip viskas vyksta, prieš vienus metus viską susidėliojau“, – aiškino jis.

Kauno vicemeras socialdemokratas V. Popovas kandidatavimą motyvavo dar kitaip: „Sąraše aš toli, bet pagrindinė priežastis ta, kad solidarizuojuosi su kitais partijos kolegomis, nes kažkam reikia būti ir 100 ir 141-uoju. Be to, partijoje yra tam tikri kandidatavimo kriterijai. Reikia patirties, o aš Seime dirbęs 4 metus. Dar viena priežastis – kiekviena partija nori, kad jos rinkimų sąrašas būtų solidus, daugiau žinomų žmonių.“

Primename, kad kad Seimo rinkimuose dalyvaus ir visi, išskyrus du, ministrų kabineto nariai, taip pat daugelis viceministrų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"