TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo tyleniai nekalba, bet nuomonę turi

2015 01 06 6:00
Egidijus Vareikis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Praėjusios Seimo rudens sesijos metu per plenarinius posėdžius kai kurie parlamentarai neištarė nė žodžio, o dalis kitų reiškėsi itin aktyviai. Tačiau ir vieni, ir kiti tokios statistikos nesureikšmina, esą ne kalbos - svarbiausias dalykas tautos išrinktųjų veikloje.

Išskirtiniu aktyvumu svarstant įstatymų ir kitų teisės aktų projektus pasižymėjo Seimo opozicijos atstovas konservatorius Jurgis Razma. Jis 11 kartų buvo projektų pranešėjas, 16 kartų uždavė klausimus projektų teikėjams, dusyk kalbėjo pateikiant komitetų ir frakcijų išvadas, 6 kartus - diskusijose svarstomu klausimu, 6 kartus - konkrečiais svarstomais klausimais, 13 kartų - dėl balsavimo motyvų ir išsakė 12 replikų. Iš viso per Seimo posėdžius jis kalbėjo 144 kartus.

Kyla įvairių minčių

„Manau, kad posėdžių salėje šneku netuščiai. Daugiausia - apie konkrečius siūlymus, konkrečius projektus, tai nėra kokios nors emocinės iškrovos“, - LŽ sakė konservatorius. Anot J. Razmos, tokią padėtį lemia ne tik tai, kad jis yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas, bet ir nemenka jo, kaip parlamentaro, darbo patirtis. „Frakcijoje esu atsakingas už jos preliminarios pozicijos svarstomais klausimais formavimą, todėl neišvengiamai turiu perskaityti visus teikiamus projektus. O kai perskaitai, kyla įvairių minčių, ir tylėti negali“, - aiškino konservatorius. Kartu jis neslėpė šios kadencijos Seime pasigendantis ir esminių politinių diskusijų svarstomais klausimais.

Kiek mažiau aktyvūs nei J. Razma buvo parlamentarai Vytautas Antanas Matulevičius (kalbėjo 117 kartų), Julius Sabatauskas (113 kartų), Petras Gražulis ir Rimantas Jonas Dagys (po 104 kartus).

Tyleniais nesijaučia

Kaip tylenius galima įvardyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovus Juzefą Kvetkovskį ir Michalą Mackevičių bei konservatorių Egidijų Vareikį. Jie viešai Seimo plenarinių posėdžių salėje neprabilo nė karto. Tik sykį skambėjo Sergejaus Dmitrijevo, Gedimino Jakavonio, Vandos Kravčionok, Pauliaus Saudargo, Rimanto Sinkevičiaus, Gintaro Tamošiūno, Sergejaus Ursulo, Jono Varkalos, Vitalijos Vonžutaitės, Prano Žeimio balsai.

LŽ kalbintas J. Kvetkovskis aiškino, kad rudens sesijoje nesvarstyta tų sričių klausimų, kuriuos jis kuruoja LLRA frakcijoje. „Seime daugiausia svarstytos pataisos dėl euro įvedimo, jomis daugiau domėjosi kitas frakcijos narys. Todėl išreikšti savo nuomonę progos neturėjau“, - sakė jis. J. Kvetkovskio nuomone, pagrindinis darbas aptariant siūlomus įstatymus ar jų pataisas vyksta ne plenarinių posėdžių salėje, o komitetuose ir frakcijose.

Parlamentaras E. Vareikis taip pat nelinkęs priskirti savęs prie Seimo tylenių. „Kai reikia, tikrai kalbu. Tik šįkart gal nebuvo dokumentų, kuriuos būčiau įgaliotas pristatyti. Nors, kiek prisimenu, dėl balsavimo motyvų kalbėjau“, - tikino konservatorius. Anot jo, duomenys, apibūdinantys parlamentarų aktyvumą Seimo posėdžiuose, neparodo tikrosios veiklos rezultatų ir tėra vienas kriterijų.

„Jeigu apie futbolininką būtų sprendžiama tik pagal įmuštus įvarčius, tai vartininkas būtų blogiausias žaidėjas. Bet juk taip nebūna“, - palygino parlamentaras.

Tik skaičiai

Rudens sesijos metu per Seime surengtus Vyriausybės pusvalandžius ir valandas premjerui ir ministrams buvo užduoti 198 klausimai. Daugiausia jų kilo konservatoriams Andriui Kubiliui (14), Jurgiui Razmai (12) ir Vidai Marijai Čigrijienei (9), taip pat Mišriai Seimo narių grupei priklausančiam V. A. Matulevičiui (10). Iš viso klausimus Vyriausybės nariams uždavė tik 63 parlamentarai.

Per rudens sesiją Seime buvo surengti 1085 balsavimai. Pavyzdingiausiai juose dalyvavo Stasys Brundza (94,01 proc.), Sergejus Jovaiša (97,51 proc.), Vytautas Kamblevičius (90,78 proc.), Jonas Kondrotas (93,46 proc.), Edvardas Žakaris (91,71 proc.) ir Pranas Žeimys (94,38 proc.). Rečiausiai balsuojant Seimo salėje pasirodydavo parlamentarai, einantys pareigas ir Vyriausybėje. Iš Seimo narių, kurie tokių pareigų neina, rečiausiai balsavimuose dalyvavo Algirdas Vaclovas Patackas (26,64 proc.), Artūras Paulauskas (29,95 proc.), Birutė Vėsaitė (30,60 proc.) ir Artūras Skardžius (31,80 proc.).

Praėjusios Seimo sesijos metu parlamento frakcijos registravo tik du pareiškimus, abu - Mišri Seimo narių grupė. Parlamentarai asmeniškai registravo septynis pareiškimus. Du iš jų - Larisa Dmitrijeva, po vieną - S. Brundza, Arimantas Dumčius, Vincė Vaidevutė Margevičienė, A. V. Patackas, Giedrė Purvaneckienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"