Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Seimo „valstiečiai“ partiją pamiršo

 
2017 06 29 9:40
R. Karbauskis, turtingiausias Seimo narys, tikina, kad partija neturi pinigų atsakingajam sekretoriui samdyti. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Per pusmetį nuo Seimo rinkimų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) gretas papildė kiek daugiau nei šimtas naujų narių, tačiau trečdalis gausiausios Seimo frakcijos narių lieka nepartiniai. Politologai aiškina, kad tokia padėtis kol kas palanki šios partijos vadovybei, bet rizikinga. 

Aštuntą mėnesį valdžioje skaičiuojantiems Ramūno Karbauskio vadovaujamiems „valstiečiams“ partijos reikalai, regis, tėra antraeilis klausimas. LVŽS padidėjo nedaug. Oficialiais duomenimis, į šią partiją nuo praėjusių metų spalio iki šių metų kovo įstojo 111 naujų narių. Iš jų – tik keletas parlamentarų, „valstiečių“ frakcijoje iki tol turėjusių nepartinių statusą.

Laukia progos

Gausiausia Seime „valstiečių“ frakcija darbą parlamente pradėjo turėdama 58 atstovus, 25 iš jų tuo metu buvo ir LVŽS nariai. Šių metų sausį partinių frakcijoje kiek pagausėjo – per LVŽS suvažiavimą R. Karbauskis partijos nario pažymėjimus įteikė 7 parlamentarams. Be kita ko, R. Karbauskis šiame renginyje kalbėjo apie „partinę statybą“, skyrių stiprinimą, pasirengimą kitiems rinkimams ir naujų žmonių pritraukimą.

Tačiau šiemet daugiau nė vienas LVŽS frakcijos narys į partiją neįstojo. Tai „Lietuvos žinioms“ patvirtino ir „valstiečių“ frakcijos seniūnas R. Karbauskis. „Kol kas nebuvo jokio renginio, per kurį galėtume paraginti tuos, kurie apsisprendė, kad jie stotų ir kad galėtume juos priimti. Jokio papildomo raginimo nebuvo. Kai bus proga, kreipsimės į frakcijos narius, priminsime, paklausime, ar kas norėtų prisidėti prie partijos“, – sakė jis.

Dar sausį suvažiavime kalbėjęs, kad yra „labai daug norinčiųjų įstoti į partiją“, R. Karbauskis dabar aiškino, jog LVŽS kandidatus renkasi itin atidžiai, esą todėl narių skaičius nėra didelis. Galiausiai, anot jo, partija savo nariams neteikia jokių privilegijų, protekcijų, jų neįdarbina. Esą ir tai gali lemti, kodėl palyginti mažai žmonių stoja į LVŽS.

Apsiskaičiavo keliais šimtais

Teisingumo ministerijos duomenimis, šių metų kovo 1 dieną LVŽS turėjo 3790 narių. Palyginti su 2016 metų spalio 1-osios duomenimis, pokytis – 111 žmonių. Tiesa, LVŽS Vyriausiajai rinkimų komisijai šių metų pavasarį pateiktame finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad baigiantis 2016-iesiems „valstiečiai“ turėjo 4014 narių.

Teisingumo ministerija sutikrina partijų narių sąrašus su Gyventojų registro ir kitų partijų duomenimis, tad tikslinga remtis būtent ministerijos turima informacija. Ją R. Karbauskis įvertino taip: „Mūsų partijos narių skaičius kinta ir didėja būtent remiantis žmonėmis, kurie iš tiesų yra idėjiniai, nori veikti valstybės naudai be jokios naudos sau.“

Mažiau narių iš parlamentinių partijų turi tik Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, jai priklauso 2182 žmonės.

LVŽS deleguoti įtakingų Seimo komitetų pirmininkai, dalis nepartinių ministrų partinių bilietų iki šiol neprašė. Išimtis – Virginijus Sinkevičius, vadovaujantis parlamentiniam Ekonomikos komitetui. Šių metų pradžioje įstojęs į partiją, jis po kelių mėnesių tapo LVŽS frakcijos Seime seniūno pavaduotoju.

Nuo atsakomybės nebėga

Kiti LVŽS frakcijai priklausantys parlamentarai, neturėję partinio bilieto, toliau lieka nepartiniai. Tarp jų – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovaujantis Vytautas Bakas, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

„Frakcijai galiu būti naudinga ir nebūdama partijos narė. Frakcijai yra gerai turėti nepartinių. Galimybės stoti į LVŽS nesvarstau, bet tai tikrai nėra apsidraudimas ar noras ko nors išvengti ar kažką gauti. Lojalumas frakcijai ar partijai nėra matuojamas partiniais bilietais. Atsakomybės klausimų nevengiu“, – savo argumentus nestoti į „valstiečių“ partiją dėstė A. Širinskienė.

Ramūnas Karbauskis: „Kai bus proga, kreipsimės į frakcijos narius, priminsime, paklausime, ar kas norėtų prisidėti prie partijos.“

LVŽS frakcijos narys Stasys Jakeliūnas, praėjusią kadenciją patarinėjęs tuomečiam Vyriausybės vadovui socialdemokratui Algirdui Butkevičiui, o dabar Seime vadovaujantis Biudžeto ir finansų komitetui, taip pat prisipažino kol kas neketinantis stoti į partiją.

„Partinių bilietų nesu turėjęs, kol kas neturiu ir ketinimų stoti. Neprisimenu, kad kas nors aiškiai ir tiesiogiai būtų siūlęs tai daryti. Taip, bendro pobūdžio kalbų ir minčių buvo, bet konkrečių nei partijos, nei mano pasiūlymų nėra buvę“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino S. Jakeliūnas.

Sekretoriatas – be galvos

Kiekvienos partijos finansais, veiklos organizavimu, aprūpinimo reikalais, žmonių įdarbinimu paprastai užsiima atsakingasis sekretorius. Manoma, kad šis postas būtinas bet kuriai politinei jėgai. Tačiau LVŽS šiuo požiūriu – išskirtinė. Jos įstatuose tokia pareigybė numatyta, tačiau vieta iki šiol laisva. Pagal LVŽS įstatus, atsakingasis sekretorius turėtų vadovauti sekretoriatui, bet nei jo vadovo, nei darbuotojų nėra.

Būtent atsakingasis sekretorius, kaip nurodoma LVŽS įstatuose, tvarko ir partijos narių registrą. „Gana gerai dirbame ir be šios pareigybės. Šiuo metu tikrai neturime lėšų (atsakingajam sekretoriui – aut.) pasamdyti“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino R. Karbauskis.

VRK duomenimis, LVŽS po Seimo rinkimų liko skolinga 974,4 tūkst. eurų. Tačiau šių metų balandį partija sulaukė biudžeto dotacijos. „Valstiečiai“ gavo per 545 tūkst. eurų, jų dotacija po sėkmės rinkimuose išaugo labiausiai – praėjusį pusmetį ji siekė apie 147 tūkst. eurų.

Pajėgos sutelktos Seime

LVŽS vadovybė, regis, patenkinta esama situacija ir dėl to neskiria dėmesio aktyvesnei partinei veiklai. Juolab kad partija į rinkimus ėjo iškėlusi šūkį apie nepartinius profesionalus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas pabrėžė, kad LVŽS veiklos centras persikėlė į Seimą, taigi neatsitiktinai skiriama mažiau dėmesio regionams, partinei struktūrai. Juolab kad LVŽS vadovybė neskelbė siekianti partiją paversti masine. Anot T. Janeliūno, ir per rinkimų kampaniją ši partija nebuvo linkusi akcentuoti partiškumo.

„Narių skaičius nebūtinai liudija partijos politines galimybes ar perspektyvas. Narių skaičiui didėjant, juos sunkiau kontroliuoti, daugėja skirtingų pozicijų, tad joms derinti reikia skirti laiko ir išteklių. Gali būti, kad kaip tik to ir nenori partijos vadovybė. Ji linkusi demonstruoti asmeninę lyderystę, sutelkti partijos kontrolę keliose rankose“, – svarstė T. Janeliūnas.

Agnė Širinskienė: „Galimybės stoti į LVŽS nesvarstau, bet tai tikrai nėra apsidraudimas ar noras ko nors išvengti ar kažką gauti.“

Kita vertus, tai, kad daugiau nei trečdalis LVŽS frakcijos narių nepriklauso partijai, liudija tam tikrą atsargumą. „Jų atskirumas nuo partijos demonstruoja nenorą deklaruoti jai lojalumą, jie pasilieka laisvesnę galimybę pasitraukti iš frakcijos, prisidėti prie kitų, mat jie yra mažiau suvaržyti nei partijos nariai. Taigi LVŽS frakcijoje išlieka nemažas rizikos veiksnys“, – prognozavo politologas.

Romo Juraičio nuotrauka

Nors partinės organizacijos veikimas yra svarbus veiksnys per rinkimus, kartais ir gausias narių, skyrių bei sekretoriato pajėgas turinčios politinės jėgos rinkimuose patiria nesėkmę. Pavyzdžiui, Darbo partija galėjo pasigirti gerai išplėtotu skyrių tinklu, dideliu darbuotojų skaičiumi, tačiau pastaruosius Seimo rinkimus pralaimėjo.

Box:

Parlamentinių partijų narių skaičius

Partija 2012 m. 2017 m.*
Lietuvos socialdemokratų partija 17 032 20 389
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 12 336 14 945
Partija „Tvarka ir teisingumas“ 13 094 12 464
Liberalų sąjūdis 3 645 7 922
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2 663 3 790
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 1 280 2 182

* iki 2017 m. kovo 1 d.

Šaltinis: Teisingumo ministerija

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"