TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo vicepimininkas M.Schulzui skundėsi savo valstybe

2013 05 31 11:58
J.Narkevičius. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas, Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius susitikime su Europos Parlamento pirmininku Martinu Schulzu bei kitais aukštais parlamento pareigūnais išreiškė nepasitenkinimą Lietuvoje galiojančiais įstatymais.

"Mes galime tikėtis iš jūsų supratimo, kad toje valstybėje, kuri yra ES narė, turi būti tinkamai apsaugotos tos vertybės (tautiškumas - red.), tinkamai ir teisine prasme, kad bus sukurta bazė, kuri leis ne tik saugoti vertybes, bet ir jas puoselėti. Gana keistai atrodo, kad vienoje iš ES valstybių baudžiami žmonės, kad pakabino dvikalbes lenteles savo name, arba dėl to, kad bando naudoti papildomai savo gimtąją kalbą šalia valstybinės kalbos", - sakė J.Narkevičius penktadienį Seime vykusiame EP pirmininkų sueigos ir Seimo vadovų, seniūnų bei komitetų pirmininkų susitikime.

Jis taip pat sakė, kad "nustojo galioti Tautinių mažumų įstatymas, kuris vienintelis reglamentavo tą vertybių puoselėjimą". Lietuva Tautinio mažumų įstatymo neturi nuo 2010 metų sausio 1 dienos, kai nustojo galioti dar sovietmečiu rengtas, bet laikinai pratęstas įstatymas.

Apie LLRA keliamus klausimus susitikime su aukštais ES atstovais prabilęs J.Narkevičius sakė, jog jo pasakymas "reiškia mūsų drąsą, kad mes demokratiškai galime kalbėti ne tik apie mūsų didelius pasiekimus, bet ir apie tobulintinus darbus".

Valdantieji, kuriems priklauso ir LLRA, inicijavo Tautinių mažumų įstatymo projekto rengimą, bet jį pasirašyti atsisakė kultūros ministras Šarūnas Birutis. Ministras tvirtino projekte matantis spragų ir diskutuotinų dalykų. Už įstatymo projekto rengimą buvo atsakingas kultūros viceministras Edvardas Trusevičius, atstovaujantis LLRA.

Projekte turėtų būti nuostatos dėl viešųjų užrašų tautinių mažumų kalbomis, jų vartojimo savivaldybės institucijose. Pagal pirminius projektus, siūlyta, kad tautinės mažumos kalba galėtų būti plačiai vartojama savivaldybėse, kuriose tai mažumai priklauso bent 25 proc. gyventojų.

Šiuo metu lenkai sudaro daugiau nei 25 proc. gyventojų Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose, rusai - Visagino savivaldybėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"