TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimo vienybę lems R. Pakso apetitas

2015 02 27 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Per likusius pusantrų metų iki naujų Seimo rinkimų dabartinė valdančioji dauguma neatsisako minties padėti tašką per apkaltą prezidento postą praradusio Rolando Pakso „reabilitavimo“ istorijoje. Pritarti iniciatyvai linkusi ir opozicija, tačiau su sąlyga, kad „tvarkietis“ atsisakys ambicijų vėl siekti valstybės vadovo kėdės.

Svarstyti Seimo pavasario sesijos prioritetus kitą savaitę susirinksianti valdančiųjų politinė taryba, be kita ko, ketina aptarti vieno koalicijos lyderių europarlamentaro R. Pakso kandidatavimo į aukščiausius renkamus politinius postus galimybių klausimą. Nesiginčijama, kad "tvarkiečių" lyderiui vienintelis realus kelias į Seimą - Konstitucijos pataisų priėmimas. Taip pat beveik neabejojama, kad dar pernai R. Pakso bendražygio Seimo vicepirmininko Kęsto Komskio vadovaujamos komisijos parengtos išvados, kuriomis siūloma atšaukti apkaltą, plenarinių posėdžių salės nepasieks.

Didžiausios opozicinės Seimo frakcijos - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų - pozicija tvirta: apie prezidento ir Seimo pirmininko postą per apkaltą nušalintas asmuo gali tik pasvajoti.

Sutiktų su kompromisu

Anot K. Komskio, komisijos pateiktos išvados nėra jau tokios svarbios. „Pagrindinis akcentas - Konstitucijos keitimas“, - LŽ sakė politikas. Jis įsitikinęs, kad radus politinį sutarimą „rezultatų galima pasiekti per vieną sesiją“.

„Sutinkame su visokiais kompromisais, tačiau jų reikia ieškoti. Net sutinkame su siūlymu, kad dabar būtų nekalbama apie prezidento rinkimus, o tik apie kandidatavimą į Seimą. Svarbiausia, kad prasidėtų veiksmas“, - tikino „tvarkietis“. Jis užsiminė, kad dėl kandidatavimo į prezidentus R. Paksas dar kartą galėtų pasitikslinti kreipdamasis į tarptautines instancijas. Esą „kuo arčiau rinkimai, tuo situacija darosi sudėtingesnė“.

„Tačiau reikia turėti galvoje, kaip, nevykdydama Strasbūro teismo sprendimo, Lietuva atrodo Europoje. Todėl mes, politikai, turime prisiimti visą atsakomybę, liautis vadovavęsi principu „myliu-nemyliu“ ir pagaliau pakeisti Konstituciją“, - aiškino Seimo vicepirmininkas. Jis vylėsi, kad „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis jau kitąmet galės kandidatuoti į Seimą.

Koncepcija parengta

Kad pagaliau reikėtų įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras. Bent kelis žingsnius šia kryptimi mūsų valstybė žengė, tačiau, pasak jo, Europos Taryba laukia galutinio rezultato. Ar pavyks jį pasiekti šios kadencijos Seime, konservatoriaus teigimu, pirmiausia priklausys nuo R. Pakso “apetito”.

“Jei jis trūks plyš sieks būti renkamas prezidentu, manau, kad nepavyks. Revanšo siekis mus visus įvels į tam tikrą neapibrėžtą situaciją. Jei sutiks jis gauti tiek, kiek numatė EŽTT, visišai įmanoma”, - LŽ sakė S. Šedbaras. Jis priminė, kad EŽTT konstatavo tik viena - negalima iki gyvos galvos užkirsti kelio kandidatuoti į parlamentą. “Vadinasi, Konstitucijos pataisos ir turi būti tik tokios, kurios leistų dalyvauti parlamento rinkimuose”, - pabrėžė komiteto vicepirmininkas.

Tačiau tai nereiškia, kad per apkaltą posto netekęs politikas gali pretenduoti į prezidentus, net ir laikinuosius. “Taigi toks asmuo negali būti renkamas Seimo pirmininku, nes, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, jis gali tapti laikinuoju prezidentu”, - aiškino S. Šedbaras. Jis prognozavo, kad tik “pagal šią koncepciją” parengtos Konstitucijos pataisos galės tikėtis Seimo pritarimo. Anot parlamentaro, konservatoriai taip pat nesutiktų, kad Konstitucijos pataisą lydėtų nuoroda į konstitucinį įstatymą, numatantį terminą, kiek nušalintasis asmuo negalėtų būti renkamas. “Priimant konstitucinį įstatymą pakanka 71 balso. Kitaip tariant, valdantieji gali įteisinti ką tik nori, o atšaukti bus sunku”, - pažymėjo S. Šedbaras.

Kad Konstitucija būtų pakeista, už tai per priėmimą du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai. Konstitucijos keitimo įstatymų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Būta pastangų

Dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose R. Paksas negali nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Tačiau EŽTT prieš ketverius metus paskelbė, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas. KT konstatavo, kad įgyvendinti tokį Strasbūro teismo sprendimą galima tik keičiant Konstituciją. 2014 metų balandį Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas paskelbė, kad Lietuva, uždraudusi po apkaltos pašalintiems asmenims eiti aukštas pareigas, pažeidė R. Pakso politines teises.

2013-2014 metais Seimo mėginimai praktiškai įgyvendinti EŽTT sprendimą nebuvo sėkmingi. Vienas balsavimas dėl Konstitucijos pataisų buvo surengtas pažeidžiant formalias procedūras, kitas apskritai buvo atšauktas. Tačiau iš esmės buvo nesutariama dėl vieno - ar R. Paksui turi būti leidžiama dalyvauti tik parlamento rinkimuose, ar atverti galimybę siekti ir prezidento bei kitų pareigų, kurios pradedamos eiti davus konstitucinę priesaiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"