TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šeimos atašė Norvegijoje galėtų atsirasti rudenį

2015 03 23 16:00
Algimanta Pabedinskienė Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Šeimos atašė Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kurie konsultuotų lietuvių šeimas ir atstovautų joms įvairiose bylose, galėtų atsirasti jau rudenį, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

„Jei su finansų ministru ir premjeru sutarsime dėl finansavimo, nes tai metams kainuoja 124 tūkst. eurų, manyčiau, kad tas sprendimas jau rudeniop tikrai galėtų būti, nes reikia parengti teisės aktus, kol jie praeis Vyriausybę ir Seimą. Manau, visi socialiai atsakingai pažiūrės į šį klausimą“, - BNS pirmadienį sakė ministrė.

Anot jos, kiekvienoje minėtų valstybių veikti po vieną šeimos atašė, kuris dirbtų ambasadoje, taip pat stebėtojo teisėmis dalyvautų teismuose dėl vaiko teisių.

A.Pabedinskienė tvirtino, kad su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi kol kas aptarta bendra koncepcija ir įvertinta, kuriose lietuvių bendruomenėse užsienyje šeimoms kyla daugiausia problemų, o su premjeru Algirdu Butkevičiumi ir finansų ministru Rimantu Šadžiumi atašė pareigybių klausimą planuojama aptarti kitą savaitę.

„Mes galvojame apie Norvegiją ir Jungtinę Karalystę, nes Jungtinėje Karalystėje vadinamųjų socialinių bylų skaičius per metus svyravo nuo 130 iki 160. Be abejonės, jos ne visos paliečia vaikus, bet kalbama apie šeimas“, - BNS sakė ministrė.

Ji pripažino, kad nagrinėjant bylas dėl globos Norvegijoje kol kas atašė negalėtų dalyvauti - Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ yra nustačiusi griežtas sąlygas, kad bylose gali dalyvauti tik globėjams ar tėvams atstovaujantys advokatai, tačiau neatmetė, kad ateityje situacija galėtų keistis.

„Ko gero, ne, bet tai yra derybų klausimas - jei mes išeiname su pasiūlymu ir jei Norvegijoje bus patvirtinta Hagos konvencija, aš manau, kad santykiai bus kitokie“, - vylėsi ministrė.

Šiuo metu teisinę pagalbą užsienio lietuviams pagal galimybes teikia Lietuvos diplomatinės atstovybės arba šeimos pačios samdosi teisininkus.

Emigrantų šeimų padėtimi susirūpinta, kai Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ nuo motinos atskyrė mažametį Lietuvos pilietį Gabrielių B., o po to, kai giminaitis jį bandė parvežti į Lietuvą, bet Švedijos pareigūnai vaiką grąžino Norvegijai, buvo apribotos motinos teisės į vaiką. Sprendimas šiuo metu apskųstas Norvegijos teismui.

Tuo metu Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeras Halvorsenas sako, kad vaikai iš lietuvių šeimų Norvegijoje atimami labai retai - per dvejus metus buvo 13 tokių atvejų, dešimt iš jų buvo išspręsti biologinių tėvų naudai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"