TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šeimos griuvėsiuose pasiklydę vaikai

2009 11 14 0:00
Jei vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų, antrasis turi padėti jam pasirengti tokiems susitikimams.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę būti mylimas abiejų tėvų, o tėvai - pareigą rūpintis savo atžalomis. Tačiau iširus santuokai, suaugusiųjų nemokėjimas pamiršti senas nuoskaudas ir pradėti naują gyvenimą atima iš vaiko galimybę būti laimingam bei džiaugtis abiejų tėvų meile.

Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 11 tūkst. skyrybų. Po ištuokos su vienu iš tėvų lieka gyventi beveik tiek pat įvairaus amžiaus vaikų. Netgi tais atvejais, kai pora išsiskiria ramiai ir ištuokos sutartyje įrašo, kad vienas iš tėvų, su kuriuo liks gyventi vaikas, netrukdys bendrauti ir dalyvauti auklėjime buvusiam sutuoktiniui, sustyguoti naujo gyvenimo ritmą ne visada pavyksta. Dažniau taip atsitinka, jei nenurodomas konkretus bendravimo su atžala laikas. Dar daugiau problemų kyla, kai vienas iš tėvų, būdamas tvirtai įsitikinęs, jog gina vaiko interesus, ignoruoja teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Bet kuriuo atveju vaikas, dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalintis bendrauti su abiem tėvais ir mėgautis jų meile, patiria sunkiai atitaisomą psichologinę žalą, kartais turinčią neigiamų padarinių visam gyvenimui. Net ir po sėkmingiausių skyrybų vaikai lieka nelaimingi.

Prireikė antstolių

Anot Alytaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) vadovės Virginijos Vaitkevičienės, kai išyra santuoka, tėvai privalo braukti brūkšnį po buvusiu gyvenimu ir daryti viską, kas geriausia vaikui. "Vaikui naudingiausia, kai jis gali bendrauti su abiem tėvais", - įsitikinusi V.Vaitkevičienė. Su VTAT specialistės nuomone sutinka ir absoliuti dauguma tėvų. Tačiau kai šią tiesą iširusi šeima bando pritaikyti sau, ji įgyja iškreiptas formas.

"Nuo praėjusių metų birželio negaliu normaliai bendrauti su sūnumi, nes buvusi žmona nevykdo teismo sprendimo", - apgailestavo šių metų gegužę oficialiai išsituokęs alytiškis Saulius. Buvusi Sauliaus sutuoktinė Rasa kategoriškai neigia tokius priekaištus: "Sūnus nenori su tėvu niekur iš namų eiti. Jeigu paraginu, jis susinervina ir pyksta. Negi vaiką turiu išstumti iš namų per prievartą?" Anot moters, šešiametis Tomas prašo tėvo pažaisti su juo motinos namuose, tačiau Sauliaus toks bendravimas su sūnumi netenkina. (Vyro, moters ir vaiko vardai pakeisti).

Nors sūnus su jį aplankiusiu tėvu niekur iš motinos namų neina, vyras atkakliai mina buvusios žmonos namų slenkstį tikėdamasis, kad vieną savaitgalį pagaliau pavyks Tomą prikalbinti eiti kartu, nes teismo sprendimu jis turi teisę du savaitgalius per mėnesį praleisti su vaiku.

Tiek Rasa, tiek Saulius patikino, kad iki skyrybų berniuko santykiai su tėvu buvo geri. Viskas pasikeitė Sauliui palikus šeimą.

Paskyrė baudą

Iš pradžių aplankyti sūnaus Saulius ateidavo vienas, tačiau laikas bėgo, o padėtis nesikeitė. Kai kartą nustatytu laiku jis atėjo pas sūnų, buto duris rado užrakintas. Po dviejų savaičių aplankyti Tomo tėvas atėjo lydimas antstolio ir VTAT darbuotojos, bet vėl durų niekas neatidarė. Tada alytiškis kreipėsi į teismą, kad nubaustų Rasą už teismo sprendimo nevykdymą.

Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis skirti 300 litų baudą moterį, gaunančią 600 litų atlyginimą, šokiravo. "Jis nuo birželio mėnesio nemoka alimentų sūnui išlaikyti, o aš turiu mokėti baudą", - neslėpė nuoskaudos Rasa. Alytaus teismo sprendimą moteris apskundė Kauno apygardos teismui, tikėdamasi, kad šis bus teisingesnis jos atžvilgiu.

"Ji gavo baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Tegul leidžia bendrauti su sūnumi, man tų pinigų nereikia", - aiškino nuo vasaros pradžios bedarbiu tapęs alytiškis. Dabar Sauliaus susitikimai su sūnumi neteikia malonumo nei vaikui, nei suaugusiesiems. Vyras pasimatyti su sūnumi ateina su antstoliu, VTAT specialistais, atsineša filmavimo kamerą. Toks gausus būrys svečių dirgina ne tik vaiką, bet ir žmoną. Moteris tvirtino, kad buvęs vyras, užuot bendravęs su vaiku, didesnę susitikimo dalį skiria filmuoti ir fotografuoti. Norėdama bent morališkai palaikyti dukrą, pasimatymuose pradėjo dalyvauti ir Rasos motina. Taip mažučiame butelyje susirenka būrys priešiškai vienas kito atžvilgiu nusiteikusių suaugusių žmonių, tarp kurių blaškosi išsigandęs šešiametis berniukas.

Dvi tiesos

Kodėl mažametis neina su tėvu iš motinos buto, kiekvienas tėvų turi savus paaiškinimus. Saulius neabejoja, kad motina nuteikia vaiką prieš jį, todėl ir neina. Rasos įsitikinimu, sūnus nenori bendrauti dėl kitų priežasčių. "Saulius šiurkščiai elgiasi su manimi, žemina, atėjęs tikrina, kokių produktų mes turime šaldytuve. Kartais pats vaikas prašo, kad tėtis liautųsi ant manęs rėkęs. Manau, Tomas bijo tėvo, todėl ir neina su juo", - savo versiją aiškino berniuko mama. Psichologai jai neprieštarauja, tvirtina, kad itin destruktyvų poveikį savo atžaloms daro tėvai, žemindami vienas kitą jų akivaizdoje. Tai neabejotinai yra viena priežasčių, dėl kurių Tomas nenori eiti su tėvu į jo namus.

"Tėvams skyrybos yra skausmingas įvykis, susijęs su jų pačių neigiamomis emocijomis vienas kito atžvilgiu: pykčiu, nusivylimu, išdavyste. Jei vaikas girdi vieno iš tėvų neigiamą buvusio sutuoktinio vertinimą - kartais daromą nesąmoningai - formuojamos neigiamos nuostatos "kaltintojo" atžvilgiu", - teigė Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė psichologė Jolanta Karčiauskienė ir nurodė dar vieną priežastį, dėl kurios Tomas gali nenorėti eiti su tėvu. Anot psichologės, tėvams nesugebant suvaldyti savo neigiamų emocijų, vaikas atsiduria tarp dviejų ugnių. Dažniausiai jis myli ir mamą, ir tėtę, bet parodydamas savo meilę vienam iš jų nenori įskaudinti kito.

V.Vaitkevičienės įsitikinimu, jeigu atsitinka taip, kad vaikas dėl kokių nors priežasčių nenori bendrauti su vienu iš tėvų, antrasis turi padėti jam pasirengti tokiems susitikimams, nes vaiką myli abu tėvai. "Jei vienas nepajėgia to padaryti, tegul kreipiasi pagalbos į specialistus", - teigė V.Vaitkevičienė.

Šios istorijos herojus Tomo tėvas lankosi pas psichologus, tačiau motina dar nežengė šio žingsnio. Specialistų nuomone, kai išyra šeima, kurioje yra vaikų, psichologinių konsultacijų reikia visiems, nes sukrėtimą patyrė visi.

Turi išspręsti patys

Psichologės J.Karčiauskienės teigimu, norėdami apsaugoti vaiką nuo stresinių situacijų, į kurias pakliuvo šešiametis berniukas, abu tėvai privalo nusistatyti konkrečias bendravimo su vaiku taisykles. Labai svarbu, kad vaikas ir tėvai žinotų, kada, kur vyks susitikimai ir iš anksto jiems emociškai pasirengtų. Geriausia, kai vaiko susitikimai su iš namų išėjusiu sutuoktiniu vyksta neutralioje arba jo aplinkoje. Taip lengviau pavyksta išvengti konfliktų tarp buvusių sutuoktinių, ir vaikas netampa jų prasiveržusios nesantaikos stebėtoju.

Į vaiko bendravimą su tėvais neturėtų kištis jokie kiti giminaičiai, nes jie, užuot padėję, tik aštrina kritinę padėtį, į kurią patenka iširusios šeimos nariai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"