Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimų švytuoklė – Lietuvos tradicija

 
2016 10 27 6:00
Mindaugas Jurkynas: "Net ir stabiliausiais metais Lietuvoje po rinkimų keisdavosi iki trečdalio Seimo narių."
Mindaugas Jurkynas: "Net ir stabiliausiais metais Lietuvoje po rinkimų keisdavosi iki trečdalio Seimo narių." Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seime atsirasiantys 82 politikos naujokai, kurių didžiąją dalį atsiveda rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), nėra visiška naujiena Lietuvos parlamente. 2000 metais darbą Seime pradėjo 105 nauji politikai iš 141, o daugumą jų iškėlusios partijos taip pat nebuvo tradicinės kairės ar dešinės atstovės.

Kartu su LVŽS į Seimą pateko 56 politikai: trys jų dirba ir šios kadencijos parlamente, dar keturi, taip pat ir partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, turi ankstesnio parlamentinio darbo patirties. Dar 9 Seimo „naujokus“ – tiesa, vienas iš jų, Trakų-Vievio apygardoje išrinktas Jonas Liesys, anksčiau yra ėjęs parlamentaro pareigas – jį atsiveda Liberalų sąjūdis (LS), iš viso laimėjęs 14 mandatų.

Anksčiau į Seimą nebuvo išrinkti ir 7 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD, konservatorių) atvesti naujieji politikai, taip pat – šios partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, ragavęs tik europarlamentaro duonos. Trys nauji politikai ateina su partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT), du atstovaus Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), pirmą kartą darbą Seime pradės ir keletas pavienių naujai išrinktų parlamentarų.

Seimo senbuvių naujajame parlamente liks vos daugiau nei trečdalis – 59. Ilgiausiai iš jų dirba socialdemokratai Irena Šiaulienė, Gediminas Kirkilas, Algimantas Salamakinas bei TS-LKD atstovas Andrius Kubilius, į Seimą renkami nuo 1992-ųjų, taig, jau 24 metus. Po 22 metus piliečiams atstovauja LS narys Kęstutis Glaveckas (Seime dirba nuo 1990-ųjų, bet 1992–1996 metais buvo padaręs pertrauką), taip pat konservatoriai Rasa Juknevičienė (nuo 1990-ųjų, pertrauka padaryta 1992–1996 metais) ir Emanuelis Zingeris (nuo 1990 metų, pertrauka – 2000–2004 metais).

„Tai, jog ateina nauji Seimo nariai, nereiškia, kad sugriūva politinė ar partinė sistema. Net ir stabiliausiais metais Lietuvoje po rinkimų keisdavosi iki trečdalio Seimo narių. Dabar Seime turėsime naujai ateinančią LVŽS, tačiau ji nėra politikos naujokė, nes veikia nuo 1990 metų, jai atstovauta Seime. Tradicinėse partijose taip pat matome naujų veidų – tai atskleidžia rinkėjų valią, o kartu rodo tam tikrą atsinaujinimą“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas.

Pergalė – dar ne laimėjimas

Šio politologo teigimu, geras netikėtai politikos arenoje suspindinčių partijų pasirodymas vienuose Seimo rinkimuose dar nieko nereiškia. „Politikos mokslo teorijose esu rašęs, kad turėtų būti treji iš eilės rinkimai, kurie parodytų, kaip partijai sekasi įsitvirtinti visuomenėje. Naujos partijos kartais būna plačiai atstovaujamos Seime, vėliau, metams bėgant, kai kurių iš jų įtaka gali blėsti ir net visai išnykti. Taip buvo ne kartą – kai kurios naujai susikūrusios partijos išnyko jau po pirmųjų rinkimų, kaip atsitiko su Arūno Valinsko vesta „Tautos prisikėlimo partija“ ar Neringos Venckienės suburtu „Drąsos keliu“, kitos išbuvo tris ar keturis rinkimų ciklus, kaip Darbo partija ar iš esmės ir „Tvarka ir teisingumas““, – kalbėjo M. Jurkynas.

Masinė Seimo narių kaita su kiekvienais rinkimais Lietuvos politinei sistemai būdinga nuo pirmųjų Nepriklausomybės metų. Kai 1992 metais vienintelį kartą Lietuvos parlamentarizmo istorijoje pati save paleido vos dvejus metus dirbusi Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas (AT-AS), į naujai išrinktą parlamentą pateko net 101 iki tol didžiojoje politikoje nedirbęs asmuo. Daugiausia naujokų atvedė Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP) – 74 žmones, tai leido formuoti Vyriausybę be kitų pagalbos. Tiesa, politinio stabilumo tokia pergalė negarantavo – per to Seimo, dirbusio valstybės atkūrimo laikotarpiu, veiklos metus pasikeitė net trys Vyriausybės.

„Pamenu, kai atėjome į Seimą 1992 metais. Prireikė bent pusmečio suprasti, kur kas yra, ir ką reikia daryti. Nesvarbu, tu akademikas, profesorius ar eilinis žmogus – visiems teko mokytis. Gal mums buvo lengviau tik dėl to, kad politikoje visi iš esmės buvome naujokai, nes juk AT-AS dirbo tik dvejus metus, niekas mūsų nekvailino ir dėl klaidų kailio neskalbdavo. Dabar ar padarei ką nors, ar ne, vis tiek gauni“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo nuo 1992-ųjų Seimo nario pareigas einantis LSDP atstovas A. Salamakinas.

2000-aisiais rinkėjų valia Seime vėl įvyko lūžis - į Seimą buvo išrinkti net 105 naujokai./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
2000-aisiais rinkėjų valia Seime vėl įvyko lūžis - į Seimą buvo išrinkti net 105 naujokai./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sukosi į dešinę

Po kairiųjų valdymo metų Lietuvos žmonių simpatijos pasisuko į dešinę – dabartinei TS-LKD tai buvo iki šiol sėkmingiausi rinkimai, atnešę 70 mandatų. Susitarę su 16 vietų Seime laimėjusios Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovais, jie sudarė valdančiąją koaliciją ir formavo Vyriausybę – jos sudėtis taip pat keitėsi tris kartus.

Stabilumo nebuvo ir pačioje TS-LKD. 1999-ųjų spalį iš šios partijos pasitraukusių L. Andrikienės (ji dabar vėl priklauso šiai organizacijai – red.), Irenos Andriukaitienės, Vidmanto Žiemelio buvo įkurta Tėvynės liaudies partija, 2000-ųjų liepą nuo konservatorių atskilo buvusio partijos valdybos pirmininko Gedimino Vagnoriaus šalininkai, įkūrę nebeegzistuojančią Nuosaikiųjų konservatorių sąjungą.

1996-ųjų Seime iš viso buvo net 92 naujokai, tiesa, keturiems jų buvo tekę dirbti AT-AS. Tais metais vykę rinkimai į politiką atvedė dabar tokius gerai žinomus asmenis kaip konservatoriai Irena Degutienė ir Jurgis Razma, dabartinį socialdemokratų vadovą Algirdą Butkevičių, LVŽS lyderį R. Karbauskį, įvairioms partijoms atstovavusį „tvarkietį“ Petrą Gražulį.

Pasitikėjo „Naująja politika“

2000-aisiais rinkėjų valia Seime vėl įvyko lūžis: iš 141 ankstesnio politiko po rinkimų mandatus išsaugojo vos 36, į Seimą buvo išrinkti 105 naujokai. Be to, rinkėjai neparodė aiškios simpatijos kairiesiems, kaip galima buvo tikėtis, vadovaujantis „politinės švytuoklės“ teorija. Nors į tų metų Seimą pateko 54 vadinamosios socialdemokratinės koalicijos, sudarytos iš LDDP, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Rusų sąjungos atstovų, daugiau simpatijų pelnė vadinamasis „Naujosios politikos“ blokas, aktyviai remtas tuomečio prezidento Valdo Adamkaus.

„Naujosios politikos“ koaliciją suformavo likus keleriems metams iki rinkimų suburta Artūro Paulausko vadovauta dabar nebeegzistuojanti „Naujoji sąjunga“, konservatorius palikusio Rolando Pakso suvienyti liberaldemokratai (dabar TT – red.), Lietuvos centro sąjunga ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga. Tačiau ši koalicija išsilaikė trumpiau nei metus, o paskui valdžią perėmė su A. Paulausku susitarę kairieji.

Būtent šiame Seime į didžiąją areną išėjo skandalingai pagarsėjęs Vytautas Šustauskas, po A. Paulausko sparnu tąkart priglaustas Viktoras Uspaskichas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas Valdemaras Tomaševskis.

Vis nauji gelbėtojai

Per 2004-ųjų rinkimus dalies piliečių simpatijas užkariavo prieš pat juos V. Uspaskicho įkurta Darbo partija (DP). Ji iškovojo 39 mandatus ir atvedė į Seimą visą būrį naujokų. Iš viso šiame Seime liko 61 senbuvis, atėjo 80 naujų narių, iš kurių tik 7 anksčiau buvo dirbę Seime. Nors tradicinėms partijoms atstovaujantys politikai tuo metu bandė prieš „populistus“ suburti „vaivorykštės“ koaliciją, pagaliau DP lyderis V. Uspaskichas susitarė su tuo metu LSDP persivadinusiais kairiaisiais ir tapo valdančiosios koalicijos dalimi.

2008 metų Seime savo vietas išsaugojo daugiausia – 84 – ankstesnių parlamentarų, atėjo 57 naujokai. Šešiolika jų atvedė tais metais „Tautos prisikėlimo partiją“ (TPP) subūręs šou verslo atstovas A. Valinskas, tapęs konservatorių ir liberalų sudarytos valdančiosios koalicijos iškeltu Seimo pirmininku. Iš šių pareigų jis buvo atstatydintas vos po pusmečio, o netrukus subyrėjo ir jo vadovaujama TPP.

Į šiuo metu kadenciją baigiantį Seimą buvo išrinkti 76 prieš tai dirbę parlamentarai ir 65 nauji naria. Tiesa, net 19 jų buvo dirbę ankstesnių kadencijų Seime. Gelbėtojų vaidmenį šiame Seime bandė prisiimti teisėjos Neringos Venckienės suburta partija „Drąsos kelias“, bet ji gavo vos 7 mandatus, tad valdžią formavo LSDP, sudariusi koaliciją su DP, TT bei vėliau pasitraukusia LLRA.

Teks derintis

„Politinėje sistemoje yra tam tikros taisyklės. Per šiuos rinkimus į Seimą patekusiems naujiesiems nariams irgi reikės prie jų prisitaikyti. Taip pat ir LVŽS nariams Seime teks išmokti, kas yra darbas koalicijoje, o gal – mažumos Vyriausybėje, kas yra politiniai kompromisai, pozicijų derinimas, politinė kultūra“, – apie naująjį Seimą sakė M. Jurkynas.

Pasak jo, būrį naujokų į Seimą atvedusiai LVŽS gali kilti kita problema – ar jos suburti nepartiniai asmenys, neturintys nei ideologinio, nei konjunktūrinio prisirišimo, laikysis įsipareigojimų juos sutelkusiai partijai. „Jei atsiras oportunistiniai motyvai kur nors kitur gauti naudą, kas galėtų paneigti, kad LVŽS nariai, neturintys partinio ar ideologinio prieraišumo, tiesiog neišeis pas kitus?“ – svarstė VDU profesorius.

Tuo, kad Seimo naujokams bus sunku apsiprasti su tekusiomis pareigomis, neabejoja buvusi Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė. „Jau girdėjau, kaip naujokų klausinėjo, ar jie naudos parlamentinei veiklai skirtas lėšas, ir šie tvirtino, kad ne. Kaip tokiu atveju jie ketina dirbti apygardoje? Vadinasi, žmonės kol kas įsivaizduoja, kad darbas Seime – tai atėjimas į plenarinį posėdį ir balsavimas. Iš tiesų yra taisyklės, pagal kurias politikams privalu elgtis. Pirmuosiuose posėdžiuose, ypač kai tvirtinsime Seimo struktūrą, manau, bus problemų. Tačiau maždaug iki Naujųjų metų naujokai paprastai apsipranta, ir susirinkus į pavasario sesiją jau būna paprasčiau“, – kalbėjo ilgametė Seimo narė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"