Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Seimui gali pritrūkti valios susimažinti

 
2017 01 03 6:00
Politologai atkreipia dėmesį, kad parlamentarų skaičiaus mažinimas gali sukelti daugiau galvos skausmo, nei duoti naudos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valdantieji „valstiečiai“ kitą savaitę posėdžiausiančiam Seimui ketina pateikti savo pasiūlymą mažinti parlamentarų skaičių ir keisti rinkimų datą. Tačiau ekspertai spėja, kad ir šįkart politikų sprendimą lems ne valstybiniai, o asmeniniai interesai.

Per pastaruosius porą dešimtmečių reti Seimo metai apsieidavo be iniciatyvų mažinti parlamentarų skaičių. Vizijų, kiek Seime turėtų būti tautos išrinktųjų, būta įvairių – nuo 71 iki 121. Gausus būrys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narių, palaikomų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų, šįkart siūlo aukso vidurį – Seimo narių mažinti iki 101. O kad naujai išrinktai valdžiai netektų priklausyti nuo senosios valios, ypač šios parengto biudžeto, Seimo rinkimus iš spalio mėnesio siūloma perkelti į antrą kovo sekmadienį.

Kitoms frakcijoms LVŽS užmojai didelio entuziazmo nekelia. Todėl ir prognozuoti, ar gausią daugumą turintiems „valstiečiams“ pavyks sumažinti Seimą, vengiama. Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai. Balsavimas rengiamas du kartus.

Konstitucinės teisės žinovai nemano, kad siūlomos pataisos galėtų kelti pavojų demokratijai. Tačiau politologai atkreipia dėmesį, kad parlamentarų skaičiaus mažinimas gali sukelti daugiau galvos skausmo, nei duoti naudos.

Du projektai

Pataisų iniciatorius LVŽS lyderis bei frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis neabejoja, kad mažinti Seimo narių logiška, mat dėl didžiulės emigracijos ir kitų veiksnių šalyje yra mažiau gyventojų. Anot R. Karbauskio, ar Seimo narių bus 141, ar 101, principinės įtakos parlamento darbo kokybei tai neturės, bet leis sutaupyti kelis milijonus biudžeto lėšų.

Seime egzistuoja ir kitas Konstitucijos keitimo variantas: parlamentarų siūloma mažinti iki 111. Pernai rugsėjį tokiam tuomečio „darbiečio“, dabar valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno pavaduotojo Valentino Bukausko projektui anuometis Seimas pritarė po pateikimo. Parlamentaras teigė neketinantis atsisakyti savo sumanymo ir žadėjo siūlyti kolegoms dėl jo balsuoti per pavasario sesiją.

V. Bukauskas tikino rėmęsis statistikos duomenimis, kad nuo 1992 metų gyventojų Lietuvoje sumažėjo 22 procentais. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad mažinant parlamentarų teks keisti ir pačią rinkimų sistemą. „Nežinau, ar „valstiečiai“ turi viziją, kokia ta sistema turėtų būti? Gal liksime prie senosios sistemos? Manau, tai būtų sudėtinga“, – „Lietuvos žinioms“ sakė LSDP frakcijos atstovas.

Jo nuomone, reikėtų rinktis proporcinę sistemą, kuri būtų paprastesnė ir patrauklesnė rinkėjams. Anot V. Bukausko, LVŽS pateiktų Konstitucijos keitimo projektų LSDP frakcija kol kas neaptarinėjo.

Mato intelektinę mažakraujystę

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, buvęs opozicijos lyderis Andrius Kubilius stebėjosi naujos valdžios pomėgiu svarstyti ne pačius svarbiausius valstybei klausimus. „Pasiūlymus vertinu skeptiškai. Nematau rimtų argumentų, kodėl būtent dabar reikėtų svarstyti tas pataisas, nes jos iš esmės nieko nekeičia. Ne čia yra Lietuvos problemos. Matau, kad ir naujoji valdžia serga intelektine mažakraujyste“, – „Lietuvos žinioms“ sakė A. Kubilius.

Anot jo, Latvijoje ir Estijoje, kur gyventojų kur kas mažiau nei Lietuvoje, yra po 101 parlamentarą. „Tad kodėl ir Lietuvoje siūloma turėti tiek pat? Kitas dalykas – ar sumanymo grindimas gyventojų mažėjimu nėra susitaikymas su emigracija? Jei žmonės išvyko, gal jiems nebereikia atstovauti Seime? Mano nuomone, tai klaidinga logika“, – kalbėjo konservatorius. Jis kritikavo ir siūlymą keisti rinkimų datą. „Ką tai reiškia Seimą rinkti pavasarį? Pusę metų naujoji valdžia turės gyventi su senosios parengtu biudžetu“, – sakė A. Kubilius.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat niekam tikusiais vadino argumentus, esą Seimą reikia mažinti dėl sumenkusio gyventojų skaičiaus. „Tuomet klauskime kitaip – ar sumažėjo Lietuvos piliečių? Nesumažėjo. Todėl minėtas argumentas rodo, kad tarsi nurašome tuos piliečius, kurie į užsienį yra išvykę laikinai ar visam laikui. Turime juos integruoti, o ne atsisveikinti su jais“, – dėstė E. Gentvilas. Todėl, politiko nuomone, jei ir galima būtų tartis dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, tai tik pasitelkus kitokių argumentų.

Demokratijai nepakenktų

Mykolo Romerio universiteto profesoriaus konstitucinės teisės žinovo Vytauto Sinkevičiaus teigimu, siūlomos pataisos nepadarytų žalos bendrai konstitucinei sistemai ir demokratijai.

„Kiek turėtų būti Seimo narių – 141, 121 ar 111, yra diskusijų reikalas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė teisininkas. Be to, jo manymu, rinkimų datos perkėlimas į pavasarį būtų racionalus žingsnis. V. Sinkevičius priminė, kaip 1992-aisiais, kai iš esmės suskilusi Aukščiausioji Taryba nebegalėjo priimti sprendimų, teko rinkti naują Seimą. Todėl spalio 25 dieną vyko referendumas dėl Konstitucijos priėmimo ir Seimo rinkimai. Tačiau dabar situacija visiškai kitokia.

„Atėjęs naujas Seimas paveldi ankstesnės valdžios numatytus kitų metų darbus ir nieko negali iš esmės pakeisti, tik atlikti kosmetinius pataisymus. Todėl būtų racionalu, jei Seimas būtų renkamas anksčiau, ir naujoji dauguma galėtų geriau įgyvendinti savo programines nuostatas“, – sakė konstitucinės teisės žinovas.

Tačiau jis abejojo, ar Seimui pavyks sumanymą įgyvendinti. „Iš karto sumažėtų galimybė patekti į Seimą – tiek partijoms, tiek vienmandatininkams. Todėl prieš balsuodamas kiekvienas parlamentaras, matyt, galvos ne tik apie valstybės reikalus arba viešąjį interesą, bet ir apie savo perspektyvas. Surinkti 94 balsus nėra lengva, pataisų iniciatoriams teks įtikinėti kolegas. Nesu tikras, ar Seimas bus pajėgus įtvirtinti tokias pataisas“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Ne panacėja

Politologės Rimos Urbonaitės žodžiais, pasiūlymas mažinti Seimo narių yra labiau nulemtas politikų noro įtikti visuomenės nuomonei. Kaip tikino ji, jokių problemų tokie projektai nesprendžia.

„Visiškai nesigilinama į mažinimo pasekmes. Ne kartą konstatuota, kad mūsų Seimas net pagal sumažėjusį gyventojų skaičių yra įprasto dydžio, išskirtinumo čia nėra. Kita vertus, labai svarbu, kad būtų išsaugoma tam tikra Seimo fragmentacija – turi būti skirtingos frakcijos, kurios vykdo vidinę parlamento kontrolę. Sumažinus parlamentarų skaičių, gali nutikti taip, kad valdžia atsidurs vienos politinės jėgos rankose, o opozicija bus labai silpna“, – pažymėjo politologė.

Dar viena bėda – susiaurėtų rinkėjų galimybė rinktis, atsirastų „atstovavimo klausimas“. „Panašiai nutiko įteisinus tiesioginius merų rinkimus. Rinkėjų valia buvo patenkinta, bet iš esmės niekas nepasikeitė, nes nebuvo politinės valios pakeisti mero galias ir pertvarkyti visą mechanizmą. Sumažinus Seimą gal ir bus sutaupyti keli milijonai, bet gali kilti kur kas ryškesnių problemų. Tai tikrai nėra panacėja“, – teigė R. Urbonaitė.

Dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo Lietuvoje buvo surengti keli referendumai, tačiau jie nepavyko. Pagal dabartines kvotas vienas Seimo narys privalo atstovauti maždaug 17,7 tūkst. rinkėjų, todėl ir renkamas 141 parlamentaras. Jei būtų nuspręsta rinkti mažiau parlamentarų, kvotas tektų keisti, ir vienas Seimo narys privalėtų atstovauti didesniam rinkėjų skaičiui.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"