Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Seimui gresia likti be opozicijos lyderio

 
2016 11 17 6:00
Nors TS-LKD frakcija - didžiausia opozicinė jėga, konservatorių seniūnui Gabrieliui Landsbergiui opozicijos lyderio postas gali būti nepasiekiamas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) viltys gauti Seimo opozicijos lyderio kėdę vis labiau tolsta. Nors tokiam norui išsipildyti trūksta vos vieno balso, nė viena iš parlamento mažumai priklausančių frakcijų nelinksta paremti konservatorių.

Didžiausia opozicinė jėga – TS-LKD – veikiausiai nesitikėjo, kad, atrodytų, nesunkiai pasiekiamas Seimo opozicijos lyderio postas gali išsprūsti iš rankų. Kol kas nė viena iš keturių parlamento mažumai priklausančių frakcijų nerodo noro, kad šios pareigos atitektų konservatoriams.

Pagal Seimo statutą, jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę parlamento mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas ar koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Kaip buvusiame, taip ir šiame parlamente opozicijos branduolį sudaro TS-LKD frakcija, kuriai priklauso 31 narys, ir Liberalų sąjūdžio (LS) frakcija (14 narių). Kad dirbs opozicijoje, taip pat pasiskelbė 8 narius turinti „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) frakcija. Mažuma, kuri laikysis neutralios pozicijos, liko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai. Jų irgi yra 8. Mišriai Seimo narių grupei priklauso 2 tautos išrinktieji.

Seimo senbuviai prisimena, kad be opozicijos lyderio parlamentas buvo likęs prieš 20 metų, kai tuometė Lietuvos demokratinė darbo partija dėl šio posto nesusitarė su socialdemokratais.

Per galvą nesivers

Tartis su kitomis mažumos frakcijomis dėl opozicijos lyderio posto TS-LKD frakcija yra įpareigojusi savo seniūną Gabrielių Landsbergį ir vieną jo pavaduotojų Jurgį Razmą. Šis vakar „Lietuvos žinias“ tikino, kad kol kas nebuvo jokių derybų šiuo klausimu su kitomis frakcijomis. „Buvo tik neįpareigojančių pokalbių dėl galimo bendradarbiavimo ir jo formų“, – aiškino konservatorius.

Anot J. Razmos, apie tai šnekėtasi su LS frakcijos seniūnu Eugenijumi Gentvilu. „Tačiau turinio, matyt, dar nereikėtų komentuoti“, – sakė jis. Ar bus kalbama ir su kitomis mažumos frakcijomis, TS-LKD seniūno pavaduotojas nenorėjo atskleisti. „Nereikia galvoti, kad tas opozicijos lyderis yra kažkas tokio, dėl ko turėtume verstis per galvą. Taip, tokia galimybė Seimo statute numatyta. Bet turime gana gausią frakciją, jos vadovą, kuris ir gali skelbti mūsų poziciją“, – dėstė J. Razma.

Tačiau jis sutiko, kad Statutas opozicijos vadovui suteikia daugiau galimybių. Lyderis turi teisę kalbėti posėdyje be eilės, pirmas užduoti klausimą per Vyriausybės valandą. Be to, jis yra Seimo valdybos narys.

Konservatorių rūpestis

Anot liberalų seniūno E. Gentvilo, opozicijos lyderio postas – konservatorių problema. „Mums tai nėra galvos skausmas. Savo rinkėjams esame pažadėję, kad būdami opozicijoje jokių koalicijų su niekuo nesudarysime. Savo pažadą tesėsime. O jei konservatoriams taip reikia to posto, tegul „pasiskolina“ Petrą Gražulį ir turės daugumą“, – ironizavo jis.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Linas Balsys prisipažino nelabai supratęs, apie ką su juo kalbėjo konservatoriai. „Mes, Mišrios grupės nariai, negalime prisidėti prie jokios koalicijos, esame toks keistas, niekam nepriklausantis darinys. O kad eičiau pas konservatorius, būtų kai kas iš fantastikos srities“, – pareiškė L. Balsys.

Tuo metu „tvarkiečių“ seniūnas Remigijus Žemaitaitis teigė iš konservatorių kol kas negavęs jokių pasiūlymų dėl bendros veiklos opozicijoje. Todėl ir jos lyderio klausimo šios frakcijos nariai nesvarstė. Tačiau R. Žemaitaitis prisipažino, kad jį glumina dabartinis konservatorių elgesys. „Matome aroganciją, nenorą su niekuo tartis. Jie mano esantys šauniausi ir tobuliausi“, – sakė „tvarkietis“ ir pridūrė abejojantis, ar tokios skirtingos politinės jėgos galėtų sudaryti sutartį.

LLRA-KŠS frakcijos seniūnės Ritos Tamašūnienės nuomone, LLRA-KŠS ir TS-LKD koalicija „būtų keistokas darinys“. Juolab kad LLRA-KŠS nėra opozicija, ji laikosi neutralios pozicijos. „Nebūtų logikos, jei mes rinktume opozicijos lyderį“, – tvirtino frakcijos seniūnė.

Svarbus vaidmuo

Anot Mykolo Romerio universiteto dėstytojos Rimos Urbonaitės, jei Seimo mažuma nesugebėtų susitarti dėl opozicijos lyderio posto, tai būtų labai rimtas signalas, kad turėsime ne konstruktyviai dirbančią opoziciją. „Tuomet ją sudarančios frakcijos tam tikra prasme diskredituotų save, pademonstruotų nesugebėjimą kalbėtis, susitarti ir atstovauti savo rinkėjų interesams“, – pabrėžė politologė.

Anot jos, svarbiausias opozicijos lyderio tikslas – konsoliduoti, telkti ir stengtis keisti opozicijos veidą, kad šis taptų ryškus. R. Urbonaitės žodžiais, sakyti, jog Seimo opozicijos lyderis yra nesvarbus, neobjektyvu. „Nuo to, ar gerai dirba lyderio sutelkta opozicija, priklauso visų Seimo darbų rezultatas“, – pažymėjo ji. Politologės nuomone, Seimo opozicijos nepakankamo produktyvumo problema gana sena. „Norėčiau, jog opozicija ir ypač jos lyderis konsoliduotų pačią opoziciją konstruktyviai kritikuoti, generuoti alternatyvius pasiūlymus, kad būtų eliminuotos grėsmės, kylančios, kai opozicija yra silpna“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"