TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimui pristatytas 2017 metų biudžeto projektas

2016 10 18 11:50
Reuters/Scanpix nuotrauka

Siekiant paspartinti pajamų augimą mažiausiai uždirbantiems Lietuvos gyventojams, taip pat vykdyti tarptautinius susitarimus bei skatinti investicijas ir padidinti ekonomikos augimo galimybes, 2017 metų biudžetas yra orientuotas į socialinės atskirties mažinimą, krašto apsaugos stiprinimą ir būtinų struktūrinių reformų finansavimą, sako finansų ministrė.

Rasa Budbergytė pabrėžė, kad šiuo metu visos biudžeto išlaidų didėjimo galimybės išnaudotos, o tolesnis jų augimas pažeistų fiskalinės drausmės taisykles. Opozicija kadenciją baigiančios Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą vadino pusfabrikačiu, kurio nėra prasmės vertinti rimtai, nes jau lapkričio 10 dieną po Seimo rinkimų susirinksiantis naujos sudėties Seimas turės šį projektą iš naujo tvarkyti.

„Mažindami socialinę atskirtį – 2017 metais mažiname gyventojų pajamų apmokestinimą didindami neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 200 iki 310 eurų ir papildomą neapmokestinamą pajamų dydį už vaikus nuo 120 iki 200 eurų. Dėl šios priemonės didės mažiausiai uždirbančių ir vaikus auginančių gyventojų pajamos“, – antradienį Seimui pristatydama 2017 metų biudžeto projektą parlamentarams sakė R.Budbergytė.

Pasak jos, gyventojų pajamų apmokestinimo mažinimas 2017 metų biudžetui kainuos 144 mln. eurų – beveik tokia pati suma kitais metais papildomai skiriama ir krašto apsaugai stiprinti.

2017 metais socialinio modelio įgyvendinimui iš valdžios sektoriui priskirtų biudžetų skiriame beveik 250 mln. eurų, iš kurių 142,5 mln. eurų – iš valstybės biudžeto.

„Viso valdžios sektoriaus įskaitant valstybės biudžetą, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitus biudžetus deficitas 2017 metais sudarys 0,8 proc. BVP“, – teigė ministrė.

R.Budbergytės teigimu, 2017 metų deficitui įtakos turi dvi priežastys: socialinis modelis ir neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas.

„Šias priežastis laikome pateisinamomis, nes sprendžiamos opiausios šalies problemos socialinės nelygybės mažinimas ir nepakankamas bendrasis investicijų lygis, o kartu taip pat laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių. Be to, šiomis priemonėmis įgyvendinamos Europos Tarybos rekomendacijos Lietuvai, palyginimui, jeigu mes neįskaičiuotume į deficitą socialinio modelio kaštų ir biudžeto pajamų netekimo dėl NPD didinimo, tai galėtume kalbėti apie perteklinius valdžios sektoriaus finansus 2017 metais“, – parlamentams kalbėjo ministrė.

Ji pabrėžė, kad biudžeto projektas parengtas laikantis fiskalinės drausmės taisyklių ir nepažeidžia deficito ir išlaidų augimo apribojimų. „Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu visos išlaidų didėjimo galimybės išnaudotos tolesnis išlaidų didinimas pažeistų fiskalinės drausmės taisykles“, – teigė ministrė.

2017 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,7 proc.

Biudžeto projektas parengtas pagal Finansų ministerijos rugsėjo mėnesio paskelbtas makroekonomines projekcijas.

Pagal premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės patvirtintą projektą, kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšomis nacionalinis biudžetas 2017 metais turėtų sudaryti 9,997 mlrd. eurų – 5,9proc. daugiau nei buvo planuota 2016 metais, o asignavimai siektų 10,58 mlrd. eurų – 504 mln. eurų daugiau negu 2016 metais.

Valstybės biudžeto pajamos, kaip numatoma projekte, sieks 8,476 mlrd. eurų – 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o asignavimai – 9,59 mlrd. eurų – 373 mln. eurų daugiau nei 2016 metais.

Be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų 2017 metais nacionalinio biudžeto pajamos sieks apie 7,896 mlrd. eurų – 7,6 proc. daugiau nei planuota gauti šiemet, o valstybės biudžeto pajamos sudarytų apie 6,375 mlrd. arba – 7,2 proc. daugiau negu numato šių metų planas

Prognozuojama, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos iš mokesčių sudarys apie 7, 282 mlrd. eurų – 8,8 proc. daugiau nei planuota 2016 metais gauti.

Iš pridėtinės vertės mokesčio kitais metais prognozuojama gauti 3, 327 mlrd. eurų pajamų – daugiau kaip 42 proc. biudžeto pajamų, o iš akcizų – 1,294 mlrd. eurų.

Iš pelno mokesčio numatoma gauti 677, 8 mln. eurų pajamų arba 8,6 proc. visų pajamų.

Seimui pristatytą kitų metų valstybės biudžeto projektą tvirtins jau kitos sudėties Seimas, todėl tikėtina, kad nauja valdžia svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą pakoreguos.

Pradėjęs svarstyti svarbiausius šalies finansų dokumentus, kadenciją baigiantis Seimas plenarinių posėdžių neberengs, todėl biudžeto projektas bus nagrinėjamas parlamentiniuose komitetuose, o Seimo nariai galės teikti siūlymus, kokioms sritims kitais metai didinti ar skirti papildomą finansavimą.

Naujos kadencijos Seimas 2017 metų biudžeto projektą pirmą kartą turi apsvarstyti lapkričio 25-ąją ir grąžins tobulinti Vyriausybei. Antras svarstymas turi įvykti iki gruodžio 18-osios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"