Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Seimui skauda galvą dėl 100-mečio jubiliejaus

 
2017 03 28 12:00
Irena Degutienė Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Likus mažiau nei metams iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo pradžios Seimo valdyba susivokė beveik nieko nežinanti, kaip rengiamasi paminėti šį iškilų jubiliejų. Baiminamasi, kad iki iškilmių nebus nei Vyčio monumento, nei paminklo Jonui Basanavičiui.

Seimą apėmęs nerimas dėl valstybės šimtmečio minėjimo. Parlamentarai skundžiasi nieko nežinantys, kas daroma su ankstesnės Vyriausybės parengta šventės renginių programa, kurią gerokai kritikavo naujoji valdžia. Kad gautų bent mažumėlę informacijos, Seimo valdyba trečiadienį į posėdį kviečia kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson ir Vilniaus merą Remigijų Šimašių. Vyriausybė ramina, kad pirmtakų parengta programa šiuo metu koreguojama, stengiamasi, kad ji atitiktų iškeltus tikslus ir būtų reali.

Šventę turi pajusti visi

Seimo pirmoji vicepirmininkė valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Rima Baškienė spėjo, kad Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė šimtmečio renginiams mažiau dėmesio skyrė manydama, kad iki jų dar daug laiko. „O laikas bėga labai greitai. Esame sunerimę tiek dėl Lukiškių aikštės tvarkymo ir Vyčio pastatymo, tiek dėl visų kitų renginių. Atmestinai švęsti tokį jubiliejų negalima. Turime suprasti, kad tai – visų mūsų šimtmetis“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino R. Baškienė. Pasak politikės, Seimas turi galių paraginti ar paskubinti šventės rengėjus ir koordinatorius įsigilinti į procesą, o jei reikės, pats jame dalyvaus. „Tiesiog pirmiausia norime žinoti realią situaciją“, – tikino R. Baškienė.

Jai pritarė ir Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė. „Vis dar neturime vientisos programos, tėra kažkoks žinybinis renginių planas, visiškai neaišku, nei kas atsakingas, nei kaip atrodys visuma“, – pažymėjo Seimo narė.

Pasak jos, kai buvusios valdžios parengta programa pernai gruodį buvo sukritikuota, nėra jokių žinių, kaip šiuo metu rengiamasi jubiliejui. I. Degutienės nuomone, viskam turėtų diriguoti kompaktiška komisija, kad visi žinotų, kas ir už ką atsakingas. „Svarbiausia, kad būtų numatyti kertiniai renginiai, sudėti būtiniausi akcentai. Nes jei ir toliau taip draskysimės, tai neturėsime nei Vyčio, nei paminklo J. Basanavičiui“, – teigė I. Degutienė.

Programa peržiūrima

Nerimas dėl artėjančio jubiliejaus neapleidžia ir Seimo Kultūros komiteto vicepirmininko liberalo Arūno Gelūno. Jis neslėpė, kad po pernai lapkritį vykusio šimtmečio minėjimo programos pristatymo komitete daugiau beveik nieko negirdėjo apie pasirengimą šventei. „Girdėjome tik pusiau gandus, kad vyksta komisijos sudėties keitimas. Tačiau kaip konkrečiai kinta pati programa, nebuvome informuoti. Aiškumo ir ramybės tikrai nėra, tik spėliojimai, ar užteks laiko, ar 2017-ųjų pabaiga ir 2018-ųjų pradžia bus adekvačiai sutikta“, – sakė A. Gelūnas. Politikas prisipažino, kad mūsų šalyje „su paminklais yra daug bėdos“. Pasak jo, todėl ir Vyčio, ir J. Basanavičiaus monumentų pastatymas „apgaubti abejonėmis ir netikrumu“.

„Vis dar neturime vientisos programos, tėra kažkoks žinybinis renginių planas, visiškai neaišku, nei kas atsakingas, nei kaip atrodys visuma“, – pažymėjo Seimo narė.

Vyriausybės spaudos tarnybos (VST) teigimu, ankstesnė programa neatitiko nei iškeltų tikslų, nei realybės. „Daug veiklos buvo dirbtinai pakišta po šimtmečio proga, daug kas nepradėta vykdyti, kai kur įvardyti organizatoriai nežinojo, kaip jie tapo organizatoriais ir kodėl jie įtraukti į programą“, – teigiama VST rašte. Pasak jo, programoje buvo numatyta daug įvairių statinių, paminklų, tuo metu svarbiausias tikslas – įtraukti į šventę kuo daugiau žmonių – nustumtas į antrą planą. „Šiuo metu siekiame rasti vienijančią kryptį ir realiai suburti institucijas bei partnerius atlikti konkrečią veiklą. Visi šalyje ir užsienyje vyksiantys projektai bus skelbiami ir matomi visiems prieinamame kalendoriuje-svetainėje www.lietuva100.lt„, – rašoma VST atsakyme.

Neįžvelgė vizijos

Po šimtmečio minėjimo programos pristatymo Seimo Kultūros komitete pernai lapkritį kritikos dokumentui negailėjo nei komiteto pirmininkas LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis, nei L. Ruokytė-Jonsson. R. Karbauskis teigė pasigedęs šimtmečio minėjimo vizijos, siekio, kad šventėje dalyvautų visi gyventojai. Ministrės nuomone, neteisinga į jubiliejaus programą įtraukti infrastruktūros projektus – namų, stadionų, aikščių statybą ar remontą. Ankstesnės Vyriausybės patvirtintoje programoje buvo numatyta sutvarkyti Lukiškių aikštę, rekonstruoti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, pastatyti daugiafunkcį kompleksą (stadioną) sostinėje, renovuoti Signatarų namus. R. Karbauskis iškėlė iniciatyvą mokyklinukams valstybės jubiliejaus proga padovanoti tautinius drabužius, premjeras Saulius Skvernelis – gyventojams po Trispalvę.

Iš viso į minėjimo programą buvo įtraukta beveik 500 projektų. Suplanuota pastatyti, įrengti per 60 monumentų, atminimo lentų, biustų, sutvarkyti Vasario 16-osios akto signatarų gimtines, išleisti apie dvi dešimtis istorinių leidinių, pašto ženklų seriją, surengti Dainų šventę, sukurti filmų ir t. t. 2018 metų vasario 16 diena turėtų išsiskirti ne tik iškilmėmis, signatarų pagerbimu, bet ir varpų gaudesiu visoje Lietuvoje.

Valstybės šimtmetį Lietuva minės 2018 metais, tačiau renginiai numatyti iki 2020-ųjų. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, kuriuo paskelbė „atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"