Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR IT
LIETUVA

Seimūnai bando visuomenės budrumą

 
2016 12 13 6:00
Liudvika Meškauskaitė: "Tampa net baisu kalbėti, nes nė vienas nesame apdraustas nuo klaidų.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo valdančioji dauguma vėl bando visuomenės budrumą – naujausiomis Civilinio kodekso pataisomis politikams atrištos rankos kritikoje įžvelgti įžeidimą ir reikalauti atlyginti žalą. Žiniasklaidos atstovai prašo prezidentės vetuoti šias pataisas.

Teisinis profaniškumas, budrumo tikrinimas ar kritikos ribojimas? Tokie teisininkų, žurnalistų, visuomenės aktyvistų svarstymai pasigirdo praėjusios savaitės pabaigoje. Neigiamos visuomenės reakcijos sulaukė Seimo priimtos Civilinio kodekso (CK) pataisos, ištrinančios ribą tarp privačių ir viešųjų asmenų bei sudarančios sąlygas šiems teisiškai persekioti juos kritikuojančius asmenis ir taip riboti Konstitucijoje įtvirtintą žodžio laisvę.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vakar paklausta, ar pasirašys minėtas CK pataisas, sakė ketinanti į jas „įdėmiai žiūrėti“. „Kol kas iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad yra pažeidžiama net konstitucinė nuostata dėl kritikos galimybių ribojimo, yra tam tikrų požymių, kad pažeidžiama žodžio laisvė“, – kaip skelbė BNS, vakar žurnalistams sakė šalies vadovė.

Į prezidentę su prašymu vetuoti tokias pataisas kreipėsi keliasdešimt Lietuvos žurnalistų ir redaktorių.

Norėta pakeisti principą

Pasak advokatės Liudvikos Meškauskaitės, iš esmės vienas į CK įrašytas sakinys paneigė tai, kas Didžiojoje Britanijoje vadinama Reynolds privilegija – apie viešus reikalus kalbantis asmuo yra atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu jis elgiasi sąžiningai, etiškai, o informacija skelbiama apie viešą asmenį ar viešąjį interesą. Advokatės teigimu, remiantis šia privilegija buvo plėtojama teismų praktika bei nagrinėjamos Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos. Įrašius vieną sakinį, tokia privilegija Lietuvoje buvo panaikinta. „Tampa net baisu kalbėti, nes nė vienas nesame apdraustas nuo klaidų“, – pabrėžė ji.

L. Meškauskaitė atkreipė dėmesį, kad iki šiol galiojo principas, jog garbę ir orumą pažeminusiam asmeniui ar žiniasklaidos atstovui atsiprašius, paneigus tikrovės neatitinkančius faktus civilinė atsakomybė netaikoma, t. y. nepriteisiama atlyginti turtinės žalos. „Ši nuostata taikoma, kai garbė ir orumas pažeidžiami netyčia, kai padaroma profesinė klaida. Pavyzdžiui, žurnalistas elgėsi sąžiningai, surinko informaciją, bet įsivėlė klaida – paskelbiami tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie žeidžia ir žemina asmenį“, – aiškino ji.

Minėto CK straipsnio dalies pataisos esą prireikė, kai pernai buvo dekriminalizuotas įžeidimas. Kitaip tariant, Baudžiamojo kodekso (BK) 155 straipsnis dėl įžeidimo neteko galios – dėl neproporcingai griežtų teisinių padarinių už žodžius. „Svarstant baudžiamąją įžeidimo bylą buvo galima kreiptis ir su civiliniu ieškiniu dėl žalos padarymo. Kadangi Seimas atsisakė BK straipsnio dėl įžeidimo, o CK tokios galimybės nebuvo numatyta, prireikė šio kodekso pataisos, kad civilinio ieškinio tvarka būtų galima ir civiline teisena“, – dėstė Julius Sabatauskas, Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys.

„Nepastebėjo“ esminių pataisymų

Praėjusį ketvirtadienį už skandalingąsias CK pataisas balsavo 101 Seimo narys, vienas susilaikė. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mantas Adomėnas po balsavimo atsitokėjęs ėmė tvirtinti buvęs apgautas. Jis aiškino, kad per metus būta net kelių pasiūlymų pakeisti minėtą CK straipsnį. Pastarajame Seimo posėdyje buvo svarstomas naujausias įstatymo pataisų variantas, tačiau niekas neakcentavo jame esančių esminių pataisymų.

Pernai rudenį TS-LKD frakcijos narys Stasys Šedbaras įregistravo pirmąjį, o šiemet kovą – patobulintą pataisos variantą, kur pataisymai buvo vien techniniai ir nekontroversiški. Žibalo į ugnį įpylė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, kuri šių metų liepą pasiūlė į pataisą įtraukti nuostatą, jog vieši asmenys irgi galėtų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, jeigu paskleidžiama faktais nepagrįsta įžeidžiama informacija. Tam Seimo TTK pritarė savo posėdyje lapkričio 9-ąją.

Lapkričio 29 dieną Seimo plenariniame posėdyje svarstant skandalingas CK pataisas, klausimų nekilo nė vienam parlamentarui ir joms buvo pritarta bendru sutarimu. Gruodžio 8-ąją balsuojant dėl pataisų priėmimo, Seime viešai niekas neatkreipė dėmesio, už kurį pataisos variantą balsuojama.

Iškalbinga tyla

Seimo TTK pirmininkas J. Sabatauskas priminė, kad diskusijos dėl BK taikymo įžeidimui ir šmeižimui vyksta ilgiau nei metai, buvo rengiamos ir mokslinės konferencijos.

Dėl „nepastebėtų“ pataisų pakeitimų jis atkreipė dėmesį, jog kiekviena frakcija prieš kiekvieną plenarinį posėdį svarsto darbotvarkės projektus. Ir ne tik – kiekvienas Seimo narys gauna „paruoštuką“, kuriame prie kiekvieno darbotvarkės klausimo išdėstoma jo esmė. „Tačiau niekas nepateikė jokių pastabų – ne tik Seimo frakcijų, bet ir suinteresuotų grupių atstovai“, – konstatavo J. Sabatauskas.

Beje, M. Adomėnas pareiškė jau įregistravęs dar vieną CK pataisą, kuria siekiama panaikinti viešų asmenų įžeidimui taikomos išimties apribojimą. Tačiau L. Meškauskaitė įsitikinusi, kad, matyt, nebeprireiks taisyti neįsiteisėjusių pataisų, nes prezidentė jas gali tiesiog vetuoti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"