Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Seimūnai paraginti kalbų mokytis savais pinigais

 
2017 02 07 6:00
Rima Baškienė: "Mokytis, tobulėti – asmeninis Seimo nario, kaip ir kiekvieno žmogaus, rūpestis. Todėl valdyba kategoriškai nesutiko, kad tam būtų skiriamos parlamentinės lėšos." Alinos Ožič nuotrauka

Seimo nariai dega ryžtu mokytis užsienio kalbų. Tačiau tai daryti tautos išrinktieji norėtų ne savomis, o parlamentinei veiklai skiriamomis valstybės lėšomis.

Siūlymą leisti mokytis užsienio kalbų iš parlamentinių lėšų Seimo valdybai pateikė konservatorius Stasys Šedbaras. Jis mano, kad kalbų mokantis politikas geriau vykdo ir savo tiesiogines pareigas. Tačiau toks argumentas neįtikino Seimo vadovybės. Valdyba konstatavo, kad svetimų kalbų mokymasis – asmeninis kiekvieno parlamentaro reikalas, todėl turi būti apmokamas iš privačios kišenės.

Tačiau Seimo kanceliarijai pavesta išsiaiškinti, koks yra Seimo narių poreikis mokytis užsienio kalbų. Entuziastų tobulinti užsienio kalbų žinias netrūko visų kadencijų Seimuose. Iki 2009-ųjų tai daryti buvo leidžiama iš parlamentinei veiklai skiriamų pinigų. Vėlesniais metais kalbų kursams Seime rengti buvo naudojamos ir europinės lėšos.

Įvaizdžio dalis

S. Šedbaras sakė siūlęs leisti iš parlamentinių lėšų mokėti už pagrindinių Europos Sąjungos – anglų, prancūzų ir vokiečių – kalbų kursus. „Nuvažiavę į renginius Briuselyje nemažai mūsų atstovų sėdi su ausinėmis. Sutikime, tai nėra labai gražu. Suprantu, kad kalbų mokymasis – investicija, kuri daugiausia lieka žmogaus galvoje. Bet tai – Seimo nario kvalifikacijos arba gebėjimo atlikti savo pareigas reikalas“, – argumentus, kodėl reikėtų leisti už kursus mokėti iš parlamentinių lėšų, „Lietuvos žinioms“ dėstė S. Šedbaras. Politikas priminė šį klausimą kėlęs ir ankstesnėse kadencijose. Tada, anot jo, kalbų kursus rengė Seimo kanceliarija, juos lankyti galėjo tiek parlamentarai, tiek darbuotojai. „Taip įgijau anglų kalbos pradmenis. Bet kalbėti iš tribūnos arba suprasti ilgus tekstus man sunkoka. Tačiau su kitais kolegomis padirbėję dar bent vieną žiemą gal pasiektume kaimynų estų kalbų mokėjimo lygmenį“, – teigė konservatorius.

Parlamentaras sutiko, kad mokytis galima už asmeninius pinigus. Tačiau Seimo nariams draudžiama už parlamentines lėšas nuomotis automobilius, tad, pasak jo, tų asmeninių lieka ne tiek jau ir daug. „Moku vokiškai, rusiškai, dar pramokčiau angliškai, ar nuo to Seimui būtų blogiau? Bent minimaliai susikalbėti Briuselyje politikams reikia mokėti, nes tai – valstybės įvaizdžio dalis“, – sakė S. Šedbaras.

Mokytis – asmeninis reikalas

Seimo pirmosios vicepirmininkės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovės Rimos Baškienės teigimu, parlamentinių išlaidų paskirtis – padėti Seimo nariui tinkamai atstovauti rinkėjams, teikti informaciją apie Seimo darbą. Anot jos, mokytis, tobulėti, gilinti žinias – asmeninis Seimo nario, kaip ir kiekvieno žmogaus, rūpestis. Todėl valdyba kategoriškai nesutiko, kad tam būtų skiriamos parlamentinės lėšos. R. Baškienė priminė, kad 2013 metais Lietuvai ruošiantis pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai Seimo nariai ir kanceliarijos darbuotojai kalbų įgūdžius galėjo lavinti iš europinių lėšų. „Dabar tokio projekto nėra, vadinasi, teks mokytis iš asmeninių lėšų“, – pabrėžė Seimo vicepirmininkė. Pasak jos, Seimo kanceliarija pasidomės, koks iš tiesų yra kalbų mokymosi poreikis.

Seimo kanclerė Daiva Raudonienė tikino kol kas negalinti pasakyti, kaip bus renkama tokia informacija. „Greičiausiai surengsime apklausą“, – sakė ji. D. Raudonienė priminė, kad Seimo biudžete parlamentarų bei darbuotojų kvalifikacijai kelti yra numatyta „nedidelė suma“.

Eilinio Seimo nario pareiginė alga, be priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, siekia 2531,7 euro. Seimo pirmininko pagrindinis atlyginimas siekia 3367 eurus, jo pavaduotojų – 2923–3027 eurus. Komitetų pirmininkų atlyginimas – 2923 eurai, frakcijų vadovų – 2610–2858 eurai. Seimo narys dar gauna apie 770 eurų per mėnesį parlamentinėms išlaidoms.

Reikia tik noro

Seimo vicepirmininko Europos reikalų komiteto (ERK) vadovo socialdemokrato Gedimino Kirkilo nuomone, anksčiau Seime rengiami užsienio kalbų kursai būdavo pritaikyti specialiai parlamentarams. „Seimo narių neišmokysi Williamo Shakespeare'o kalbos, bet politinės galima išmokti. Tačiau, kiek prisimenu, kolegos nelabai aktyviai lankė tuos kursus“, – sakė G. Kirkilas.

ERK pirmininkas neslėpė, kad šiame Seime kalbos mokėjimas kartais tampa problema. Dėl šios priežasties parlamentas nedelegavo savo atstovo į Niujorką, Jungtinių Tautų renginį. Iš pradžių siųsti į jį buvo numatyta tuometinę LVŽS frakcijos narę Gretą Kildišienę. Tačiau ši pasitraukė iš Seimo. Vietoj jos į JAV turėjusi vykti kita LVŽS narė Aušrinė Norkienė, kaip paaiškėjo, nemoka anglų kalbos, nors buvo deklaravusi priešingai. „Niekada nežinai, moka ar nemoka Seimo narys užsienio kalbų. Patikrinti negali, nes esi toks pats Seimo narys kaip ir jie, egzamino juk nedarysi“, – tvirtino G. Kirkilas. Jis pats teigė manąs, kad kalbų mokytis reikia visą gyvenimą. „Atrodo, neblogai moku anglų kalbą, bet kaskart vis atrandu kokį naują žodį ar terminą“, – prisipažino politikas. Jo nuomone, šiais laikais mokytis kalbų galima minimaliomis investicijomis. „Interneto resursai begaliniai, todėl mokslams nereikia jokių pinigų, o tik noro, valios ir užsispyrimo“, – priminė G. Kirkilas. Jis sakė nieko blogo nematąs, kad Seimo nariai kalbų mokytųsi iš parlamentinių lėšų. Tokiu atveju reikėtų taisyti Seimo statutą.

Beje, ankstenių kadencijų Seimuose būdavo rengiami ne tik užsienio kalbų, bet ir kompiuterinio raštingumo kursai.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"