TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimūnai plušėjo lyg išdegę akis

2012 07 14 7:15
Net 53 proc. visų teisės aktų projektų šis Seimas svarstė ypatingos skubos tvarka. /Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka  

Kadenciją baigiantis Seimas iki šiol dirbo tokia sparta, kokios nė vienas buvęs mūsų krašto parlamentas nė nesapnavo.

Liaudies patarlė byloja, kad skubėjimas tinka tik blusoms gaudyti, tačiau parlamentarų veiklai jis visiškai netinka. Beveik per ketverius metus politikai įregistravo 4670 teisės aktų, iš kurių 2271 priėmė. Net 53 proc. visų projektų buvo svarstomi ypatingos skubos tvarka. Tokiu būdu radosi beveik 854 įstatymai ir 215 nutarimų. Kiek lėčiau - skubos tvarka - buvo priimti 66 įstatymai. 

Kaip rodo parlamento kanceliarijos pateikti duomenys, ankstesni Seimai ypatingą skubą rinkdavosi priiminėdami vos ketvirtadalį projektų. Ir registruodavo jų bent tūkstančiu mažiau. Tačiau iš šio skaičiaus būdavo priimama 70 proc. projektų, o ne 50 proc., kaip dabar. Per posėdį šios kadencijos parlamentarai vidutiniškai priima 4,9 teisės akto, ankstesni priimdavo 3,6-4,5.

Ir valdančiųjų, ir opozicijos atstovai sutaria, kad skubos keliu eita tik svarstant formalius procedūrinius klausimus. Kiek sudėtingesni projektai esą nagrinėjami atidžiai, negailint nei laiko, nei jėgų.

Lyderiai - komitetų vadovai

Daugiausia teisės aktų projektų minimu laikotarpiu įregistravo Seimo pirmininkė Irena Degutienė - 269. Didžioji dalis jų buvo susiję su struktūriniais parlamento reikalais: komitetų, komisijų, seniūnų sueigos narių kaita. Beveik visi tokie pateikti projektai (250) be didesnių diskusijų buvo priimti. Aktyvumu I.Degutienei šiek tiek nusileido du jos partijos - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bendražygiai. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys įregistravo 148 (priimta 84), Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras - 146 (priimta 74) projektus. Į spartuolių penketuką pateko ir trys opozicijos atstovai. Socialdemokratas Edvardas Žakaris įregistravo 123 (priimta 14), "darbietis" Vytautas Gapšys ir "tvarkietis" Valentinas Mazuronis - po 114 projektų (priimta atitinkamai 22 ir 21). 

Neminint parlamentarų, kurie Seime dirba ne nuo kadencijos pradžios, mažiausiai beveik per ketverius metus - vos 3 projektus - sugebėjo įregistruoti socialdemokratė Milda Petrauskienė, jos frakcijos kolega Algimantas Salamakinas - 7, konservatoriai Rūta Rutkelytė, Liudvikas Sabutis ir liberalcentristas Antanas Nedzinskas - po 9. Gausus būrys politikų per kadenciją įregistravo kiek daugiau nei po dešimt projektų, iš jų buvo priimta dar mažiau.

Tobulino socialdemokratai

Didžiausias poreikis tobulinti teisės aktus buvo apėmęs opozicijos atstovus. Nepralenkiamas šioje srityje buvo socialdemokratas E.Žakaris, pateikęs 495 įvairius siūlymus. "Darbietis" Mečislovas Zasčiurinskas sukūrė 253 siūlymus, kiek mažiau jų įregistravo socialdemokratai Jonas Juozapaitis - 240, Valerijus Simulikas - 237 ir Edmundas Jonyla - 167. 

Entuziazmo šioje veikloje nerodė konservatorius Egidijus Vareikis, nuo lyderio atsilikęs net penkiasdešimt kartų. Politikas pateikė vos 9 siūlymus, dviem daugiau - jo frakcijos kolegė R.Rutkelytė. Po 13 siūlymų suformulavo konservatorius Emanuelis Zingeris, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Aleksandras Sacharukas ir "tvarkiečių" frakcijos narys Michalas Mackevičius, 14 - socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

Skuba, kur gali

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma begalinį skubėjimą priimant teisės aktus teigė vertinantis kaip "labai racionalų" Seimo ir jo pirmininkės apsisprendimą. Pasak jo, būna daugybė dokumentų, kuriuose taisomi neesminiai formalumai. Pavyzdžiui, keičiamas tik kokios nors institucijos pavadinimas, o lydinčiųjų projektų yra kelios dešimtys. "Tai ar logiška gaišinti Seimo laiką, gadinti popierių ir svarstyti projektą įprasta tvarka?" - argumentavo J.Razma.

Tačiau, pasak TS-LKD frakcijos seniūno, ypatinga skuba niekada netaikoma, kai svarstomi esminiai, diskusijas keliantys projektai. J.Razma sutiko, kad baigiantis pavasario sesijai kelis iš energetikos bloko įstatymų teko priimti ypatingos skubos tvarka. Apsispręsti esą ragino "formalios aplinkybės, susijusios su Koncesijos įstatymu". "Bet tai nebuvo tą pačia dieną, kaip kartais žmonėms atrodo. Vis tiek būta dviejų dienų pertraukos, kas norėjo, dar ir pataisas galėjo įregistruoti", - aiškino J.Razma. 

Opozicijos flango atstovas, "Tvarkos ir teisingumo" frakcijos seniūnas V.Mazuronis pripažino, kad jei po svarstymo nekyla nesutarimų, rinktis ypatingą skubą yra logiška. Kita vertus, einant tokiu keliu gali kilti ir pavojų. Pasak V.Mazuronio, valdantieji, kuriems priklauso ir Seimo pirmininkė, gali mėginti skubiai "prastumti" jiems naudingą projektą. "Keletas tokių bandymų iš tiesų buvo, bet Seimas juos sėkmingai atrėmė. Galima teigti, kad tokiais ketinimais nepiktnaudžiaujama", - sakė "tvarkietis". 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"