TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimūnai rikiuojasi varžytuvėms dėl mero kėdės

2014 12 03 6:00
Dėl galimybės vadovauti Klaipėdai nusiteikę kautis buvęs konservatorius Naglis Puteikis (nuotraukoje ir konservatorė Agnė Bilotaitė. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Norą dalyvauti pirmą kartą vyksiančiuose tiesioginiuose merų rinkimuose deklaravo beveik septintadalis Seimo narių. Ekspertų nuomone, tai - akivaizdus politinių partijų silpnumo požymis, rodantis, kad jos neturi savarankiškai regionuose gebančių dirbti politikų.

Būrys Seimo narių apsisprendė nebelaukti ketverių metų parlamento kadencijos pabaigos ir po trijų mėnesių kautis dėl miestų bei rajonų merų regalijų. Šiuo metu Seimo nario mandatą į mero postą nusiteikę iškeisti 16 Seimo narių – 6 moterys ir 10 vyrų. Pusė jų į Seimą buvo išrinkti daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kiti 8 – vienmandatėse. Jei šiems pavyktų laimėti, juos pakeisiančiųjų, kurie Seime dirbtų maždaug pusantrų metų, tektų ieškoti rengiant naujus rinkimus. Tarp ketinančiųjų dėl merystės palikti Seimą - šeši pirmą kadenciją čia dirbantys parlamentarai. Ignoruodami liaudišką išmintį, dauguma jų „pranašais“ ketina tapti gimtuosiuose „kaimuose“.

Pirmauja „darbiečiai“

Kol kas daugiausia panorusiųjų būti merais - keturi - yra valdančiosios Darbo partijos frakcijoje. Seimo pirmasis vicepirmininkas Vydas Gedvilas ketina varžytis dėl Kauno mero posto, Biudžeto ir finansų komiteto narys Petras Narkevičius – Panevėžio. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkė Audronė Pitrėnienė norėtų vadovauti gimtajam Skuodo rajonui, jos frakcijos bičiulės Sveikatos reikalų komitete (SRK) dirbančios Vilijos Filipovičienės žvilgsnis krypsta Vilniaus rajono link.

Valdančioji „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija dėl merų rinkimų gali netekti trijų savo narių. Frakcijos seniūnui Petrui Gražuliui partija siūlo varžytis dėl sostinės šeimininko regalijų. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pasiryžęs kovoti dėl Šilalės rajono mero posto, jo kolegė Jolita Vaickienė neatsisakytų vadovauti Kretingos rajonui.

Didžiausia valdančioji Socialdemokratų frakcija į rinkimus ketina išleisti tik vieną savo narę - Orintą Leiputę. ŠMKK dirbanti politikė pretenduotų į gimtojo Kauno meres.

Klaipėdoje – dvi politikės

Taip pat vieną savo frakcijos narę į merų varžytuves deleguos ir didžiausia opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos kirkščionys demokratai. Dėl galimybės vadovauti uostamiesčiui nusiteikusi kautis Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė Agnė Bilotaitė.

Liberalų sąjūdžio frakcija į vietos valdžią ketina išlydėti du savo narius. Ekonomikos komiteto narys, buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius taikys į Vilniaus merus, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirbantis Algis Kašėta – į Varėnos rajono šeimininkus.

Rugsėjį iš valdančiųjų laivo į opoziciją perėjusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) į Švenčionių rajono merus siūlo Ekonomikos komiteto narį Zbignevą Jedinskį. Su LLRA jėgas suvienijęs Rusų aljansas Klaipėdos mere norėtų matyti SRK narę Iriną Rozovą.

Ambicijų tapti merais turi ir Mišrios darbo grupės atstovai. Šiauliai traukia Užsienio reikalų komitete dirbantį buvusį socialdemokratą Valerijų Simuliką, Klaipėda – Audito komiteto narį buvusį konservatorių Naglį Puteikį. Antrą kartą vadovauti Raseiniams veršis Seimo NSGK narys buvęs „tvarkietis“ R. Ačas.

Demonstruoja silpnumą

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, tokia gausa į merus susiruošusių Seimo narių rodo, kad politinės partijos neturi rimtų politikų, gebančių savarankiškai veikti regionuose, atsarginių suolelio. „Iš tiesų tie, kas dirba Seime, ir yra viskas, ką turi daugelis politinių partijų“, - LŽ sakė politologas. Ši tendencija vertintina kaip partijų silpnumo požymis. „Štai čia ir yra pagrindinė Seimo narių ėjimo į merus priežastis. Tikrai ne ambicijos skatina juos tai daryti. Juk vykdyti valstybės politiką Seime yra didesnis iššūkis, nei būti miestelio ar regiono meru“, - teigė L. Bielinis. Kartu jis neatmetė galimybės, kad varžytis dėl mero posto parlamentarus skatina ir proziškesnis motyvas – rūpestis, kur teks dėtis pasibaigus Seimo kadencijai. „Kai tegalvojama, kaip baigiantis kadencijai iš vienos kėdės peršokti į kitą, yra blogai. Toks politikas nesupranta, kad partijai labai svarbus ryškus atstovavimas Seime iki pat pabaigos. Asmeninio intereso iškėlimas mėginant išlikti bet kokiame politikos lygmenyje – dar greitesnis savo partijos naikinimas“, - įsitikinęs L. Bielinis. Pasak jo, „tokiu būdu viršūnėje esantys politikai savotiškai funkcionuoja butelyje, neleisdami išsiveržti jaunai kunkuliuojančiai masei“. „Tai gresia partijų autoriteto ir reitingų smukimu. Tai mes ir pastebime. Kodėl partijas reikėtų vertinti ne skeptiškai, jei neretai matome, kad jų viršūnėlėms rūpi tik asmeniniai interesai, o ne visuomeniniai ar visos partijos“, - sakė politologas. L. Bielinio nuomone, rinkėjai „turi gana blaivų supratimą“, todėl matydami politiko mėginimą išsisukti, laimėti „papildomo laiko valdžioje vienoje ar kitoje kėdėje“, tokį politinį egoizmą įvertins nebalsuodami už tokius asmenis.

Taisyklės tapo aiškesnės

Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, tai, kad Seimo nariai varžysis dėl pirmą kartą tiesigiai renkamų merų yra kur kas geresnė išeitis nei anksčiau, kai jie būdavo „vestuvių generolai“ partiniuose savivaldybių tarybų rinkimų sąrašuose. „Iki šiol Seimo nario statusas buvo naudojamas labiau kaip viešųjų ryšių instrumentas siekiant parodyti, kad partija turi gana žinomų politikų. Ir tas viešųjų ryšių aspektas savivaldybių tarybų rinkimuose turėjo nemenką reikšmę. Dabar taisyklės pasikeitė, rinkėjams ir politikams bus aiškiau, paprasčiau ir konkrečiau. Bet, matyt, kai kuriais atvejais Seimo nariai taip ir liks labiau rinkėjų viliojimo priemonė nei realūs pretendentai į mero postą“, - LŽ sakė A. Krupavičius. Kitas svarbus dalykas, anot politologo, kad tiesiogiai renkamo mero postas tampa svarbesnis nei vienmandatėje apygardoje išrinkto Seimo nario. „Vienmandatėse renkame 71 parlamentarą, o merų turėsime 60. Naujoji įstatymo redakcija sustiprino ir mero įgaliojimus. Tai irgi mero postą daro patrauklų“, - pažymėjo A. Krupavičius. Kita vertus, ši Seimo kadencija eina į pabaigą, ir kai kurie parlamentarai, atskirose savivaldybėse manantys esą įtakingi, „apsisprendžia politinę karjerą tęsti vietos lygmeniu“.

Rinkimai brangs

Pasak A. Krupavičiaus, akivaizdu, kad vietos valdžios rinkimai dabar bus brangesni, nes greičiausiai „absoliučioje daugumoje savivaldybių reikės antrojo mero rinkimų turo“. „Aiškių lyderių bus nedaug, kandidatai gana panašūs. Todėl per pirmąjį turą surinkti balsų daugumą (50 balsų plius 1) vargu ar kur pavyks“, - spėjo politologas.

Papildomų biudžeto lėšų prireiks, jei teks rengti rinkimus vietoj merais tapsiančių Seimo vienmandatininkų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK ) pirmininkas Zenonas Vaigauskas spėjo, kad iš aštuonių tokį norą pareiškusių politikų du ar trys gali nugalėti. Kita vertus, priminė jis, po Europos Parlamento rinkimų nė vieno Seimo vienmandatininko keisti neprireikė. „Aišku, baisiausia situacija būtų, jei kuris nors jau meru išrinktas Seimo narys apsispręstų likti Seime. Tuomet mums reikėtų iš naujo skelbti savivaldybės tarybos rinkimus. Tačiau manau, kad tokių atvejų nebus“, - LŽ sakė Z. Vaigauskas.

VRK skaičiavimais, 2015-ųjų kovo 1 dieną vyksiantys savivaldybių tarybų bei merų rinkimai, taip pat kartu rengiami Seimo nario rinkimai sostinės Žirmūnų apygardoje (vietoj eurokomisaru tapusio Vytenio Povilo Andriukaičio) atsieis apie 25 mln. litų. 2011 metų savivaldos rinkimai valstybės kišenę patuštino 17 mln. litų. Po 2011-ųjų rinkimų Seimo nario mandato atsisakė Artūras Zuokas, Vytautas Grubliauskas ir Remigijus Ačas. Tarybų narių valia jie tapo Vilniaus, Klaipėdos ir Raseinių merais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"