TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimūnų hobis – perrašinėti Konstituciją

2016 07 13 6:00
Vytautas Sinkevičius: „Kartais net žinodami, jog pataisos prieštarauja Konstitucijai, siaurų partinių ar kitokių interesų skatinami Seimo nariai teikia jas svarstyti.“ lrs.lt nuotrauka

Seimo narių entuziazmas taisinėti Konstituciją neblėso visus ketverius besibaigiančios kadencijos metus. Nors politikų iniciatyvos taip ir netapo kūnu, teisininkai dar kartą primena, kad viena Konstitucijos vertybių – jos stabilumas.

Šią kadenciją Seimo narių galvose ar stalčiuose brendo 12 Konstitucijos revizavimo iniciatyvų. Kelios jų buvo paveldėtos dar iš pirmtakų, viena atsirado aktyvių visuomenininkų, reikalavusių apsispręsti dėl žemės pardavimo užsieniečiams, dėka. Politikams knietėjo pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtinti mažesnį Seimo narių skaičių, tiesioginius seniūnų rinkimus, privalomą mokslą iki 18 metų, nuleisti kandidatų į parlamentą amžiaus kartelę, pervadinti Valstybės gynimo tarybą ir t. t. Kai kurie šių pasiūlymų įveikė pirmąjį pateikimo laiptelį ir pradėjo ilgą kelią po Seimo komitetus, kiti buvo atmesti iš karto.

Darbai liks įpėdiniams

Per šią kadenciją Seimo nariai taip ir neįveikė dviejų iš ankstesnio parlamento likusių Konstitucijos pataisų. Bendros kalbos nerasta nei dėl šeimos sampratos, nei dėl per apkaltą prezidento kėdės netekusio „tvarkiečių“ lyderio Rolando Pakso „reabilitavimo“. Pirmasis projektas trejus metus buvo įstrigęs Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK). Plenarinių posėdžių salę jis pasiekė tik birželį. Po svarstymo Konstitucijos pataisai, šeimos sampratą apibrėžiančiai per santuoką, buvo pritarta. Tačiau jos priėmimui laiko nebeliks.

Pernai gruodį surengtas balsavimas dėl Konstitucijos pataisos palaidojo R. Pakso viltis spalį kandidatuoti į Seimą. Opozicija ir net valdantieji „darbiečiai“ nepritarė pasiūlymui leisti pareigų ar Seimo nario mandato per apkaltą netekusiam asmeniui į Seimą vėl kandidatuoti praėjus dešimčiai metų. Kritikai atkreipė dėmesį, kad pretenduoti į prezidentus gali pilietis, kuris turi teisę būti renkamas Seimo nariu, todėl esą R. Paksas vėl galėtų siekti šalies vadovo posto. Tokios galimybės per apkaltą pašalintiesiems oponentai siūlė nesuteikti. Išspręsti šį klausimą Lietuvai yra nurodęs Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jis konstatavo, kad draudimas R. Paksui iki gyvos galvos kandidatuoti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.

Būtinas sutarimas

Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkės socialdemokratės Birutės Vėsaitės nuomone, „teisė turi tarnauti dabartiniams poreikiams, o ne būti stagnatoriška“. „Konstitucijos pataisas priimti gana sudėtinga, nes Seimo nariai ganėtinai konservatyvūs. Kita vertus, Konstitucija – pagrindinis šalies įstatymas, todėl beatodairiškai jo kaitalioti negalima. Vis dėlto atsargiai kai ką būtų galima padaryti, kad tos normos atitiktų realijas. Bet tam būtinas politinis partijų sutarimas“, – pažymėjo B. Vėsaitė.

Seimo TTK vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras pripažino egzistuojant kai kurių parlamentarų polinkį koreguoti pagrindinį šalies įstatymą. „Prisiminkime kad ir nuolatinius siūlymus mažinti Seimo narių skaičių. Žinau, kad kai kurie Seimo nariai tokį ketinimą ir dabar deklaravo savo rinkimų programose – rinkėjams tai patrauklu“, – sakė S. Šedbaras. Jo nuomone, visus Konstitucijos keitimo pasiūlymus galima būtų skirstyti į dvi kategorijas – pribrendusius ir populistinius, kurių yra gerokai daugiau. Pats S. Šedbaras teigė šiuo metu nematąs jokios būtinybės, kuri artimiausiu metu verstų taisyti Konstituciją. „Tikrai galime gyventi ramiai. Tik man, teisininkui, rūpėtų, kad Konstitucijoje būtų pakeista Administracinio teismo teisėjų skyrimo tvarka. Tai būtų giluminė pataisa, visiškai neskausminga ir suprantama“, – sakė TTK vicepirmininkas. Pasak jo, rašant Konstituciją buvo numatyta administracinių teismų galimybė, tačiau kokie jie bus, niekas dar nežinojo. „Vyriausiojo administracinio teismo teisėjai skiriami asmeniškai valstybės vadovo. Bet jie priima galutinius neskundžiamus sprendimus. Todėl man atrodo, kad teisėjai turėtų būti skiriami dalyvaujant ir parlamentui. Tuomet automatiškai atsirastų ir apkaltos galimybė, dabar to nėra“, – sakė S. Šedbaras. Praėjusios kadencijos Seime konservatorius buvo parengęs tokį projektą, tačiau jis palaikymo nesulaukė. S. Šedbaro manymu, jau „pribrendo reikalas“ iš Konstitucijos išbraukti „politinių organizacijų“ sąvoką, kuri, jo žodžiais, „į mūsų žalią politinę sistemą įneša tik painiavą“.

Reikia elgtis atsakingai

M. Romerio universiteto profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus, konstitucinės teisės žinovo, teigimu, politikai neretai užmiršta, kad viena iš Konstitucijos vertybių yra jos stabilumas. „Kitaip tariant, ją reikia keisti tik tada, kai atsiranda neišvengiamybė ir būtinybė. Bet į tai mažiausiai kreipiama dėmesio ir net smulkią lokalią problemą, kuri atrodo labai reikšminga dabar, bandoma spręsti keičiant Konstituciją“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ekspertas. Taip pat pamirštama, kad pagrindinis šalies įstatymas gali būti aiškinamas, ir tą darydamas Konstitucinis Teismas (KT) pritaiko jį prie šios dienos visuomenės ir valstybės poreikių. „Turime vadinamąją gyvąją Konstituciją, kai jos tekstas nesikeičia, bet KT į jos nuostatų turinį įdeda naujų aspektų, kurie būtini visuomenės, valstybės poreikiams patenkinti“, – pabrėžė V. Sinkevičius. Pasak profesoriaus, KT atliko „milžinišką darbą stabilizuojant visuomenę, valstybę, jis yra nešališkas politinio ginčo arbitras“. Todėl mėgsta ar ne Seimo nariai KT, tauta, jį įsteigdama pavedė jam saugoti Konstituciją net nuo tautos atstovų – Seimo narių.

V. Sinkevičiaus nuomone, politikai neretai teikia Konstitucijos pataisas nesigilindami, kad tų pačių tikslų galima pasiekti visiškai kitais būdais, t. y. aiškinant Konstituciją. Be to, neretai siūlomos pataisos, anot V. Sinkevičiaus, yra nesuderintos su kitomis Konstitucijos nustatomis. Teisininkas stebėjosi, kad net žinodami, jog pataisos prieštarauja Konstitucijai, siaurų partinių ar kitokių interesų skatinami Seimo nariai teikia jas svarstyti. „Matau tam tikrą politinės, teisinės kultūros stoką. Su Konstitucija ir Seimo nario, kaip tautos atstovo, mandatu reikia elgtis labai atsakingai ir rūpestingai. Pareigas reikia vykdyti sąžiningai, dorai ir garbingai, tada Seimo autoritetas bus kitoks“, – teigė V. Sinkevičius.

Keisti sudėtinga

Sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkėjų. Konstitucijos 1 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę. Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos. Pataisos dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"